Po tragiškos žinios apie V. Pranckiečio anūkės mirtį – medikų įspėjimas apie pavojų

Mergaitė su kitais vaikais smagiai leido laiką šokinėdama batute.

Batutai – vaikų itin mėgstama pramoga, kurią šiltuoju metų laiku tėvai ir seneliai jiems su džiaugsmu suteikia. Vaikų šypsenos, juokas, krykštimas, pajutus skrydžio ir nesvarumo būseną, džiugina suaugusiųjų širdis.

Grynas oras, aktyvus laisvalaikis, puikios emocijos – regis, kas gali būti geriau?

Tuo tarpu medikai artėjant vasarai kaskart įspėja: batutai – itin pavojinga pramoga, galinti baigtis tiek lengvesnėmis, tiek sunkiomis traumomis ir net mirtimi.

„Batutų traumos – vienos dažniausių vaikų traumų priežasčių.

Žaidimų kambariai, žaidimų aikštelės, privačių namų kiemai – batutai pavojingi visur, ypač vaikus paliekant šokinėti be priežiūros.

Dažniausiai pas mus atvykstama patempus rankų ar kojų raiščius, išsinarinus čiurnos ar riešo kaulus ar jiems lūžus. Gerai, jei pakanka galūnės imobilizacijos ir įtvaro. O kartais patiriami galvos sužalojimai, nugaros ar kaklo traumos, lūžta stuburas – žmogus gali likti neįgalus“, – skelbia Kauno klinikų skubios pagalbos skyrius.

Anot Kauno klinikų medikų, saugiausia būtų iš viso nešokinėti ant batutų.

Vis dėlto, jei nusprendėte rizikuoti – atminkite svarbiausias taisykles:

Labai dažnas vaizdas, kai ant vieno batuto tuo pat metu šokinėja keli vaikai. Būtent tai kelia didžiausią riziką.

Pasak Kauno „Meliva“ – „Kardiolitos klinikos“ gydytojo ortopedo traumatologo dr. Kęstučio Braziulio, neatsakingai, po kelis ant batutų šokinėdami vaikai dažnai baigia šventę skubios pagalbos skyriuje.

„Svarbu tėvams nepalikti vaikų be priežiūros ir neleisti šokinėti visai grupei, nes dažniausi sužalojimai patiriami užgriuvus vienam ant kito arba, neuždėjus bortų, iškritus ant žemės.

Batutas turėtų būti surinktas pagal visus saugumo reikalavimus ir pastatytas ant žolės ar kito minkštesnio paviršiaus.

Reikėtų turėti omenyje, jog vakaras, o gal net ir visa vasara gali būti sugadinta dėl to, kad kažkas neapdairiai susuko batutą ar paliko pulką vaikų be priežiūros“, – pabrėžė medikas.

Respublikinės Šiaulių ligoninės (RŠL) Vaikų chirurgijos, ortopedijos-traumatologijos centro gydytojas vaikų chirurgas Benediktas Jonuška batutininkų patiriamas traumas priskiria prie sporto traumų, nes vaikai aktyviai leidžia laiką.

Anot vaikų chirurgo B. Jonuškos, dažniausiai batutininkai traumuoja minkštuosius audinius, trečdalis patiria galūnių lūžius, dešimtadaliui įvyksta nubrozdinimai.

„Kai ant batuto šokinėja daugiau kaip vienas vaikas, lengvesnis vaikas turi 14 kartų didesnę riziką susižeisti vien dėl šuolių netolygumų.

Tai matome ir priėmimo skyriuje, kai atkeliauja ant batuto pramogavusi visa šeima, o pačiam jauniausiam – ranka sužalota. Daugiau kaip pusė atvejų nukenčia mažiausi, nes lengviausi“, – teigia vaikų chirurgas.

Vaistininkas Rimvydas Blynas sako, kad traumų atveju labai svarbus tinkamas situacijos įvertinimas ir tikslios žinios, kaip suteikti pirmąją pagalbą.

R. Blynas apžvelgia dažniausiai pasitaikančias situacijas ir pataria, kaip elgtis.

– Jei nukentėjęs yra nesąmoningas ir nekvėpuoja – iškvieskite greitąją pagalbą. Jei netoliese yra defibriliatorius, naudokite jį, o jei nėra – pradėkite gaivinimą.

– Įvykus galvos, kaklo, ar stuburo traumai, nejudinkite nukentėjusio ir nedelsdami skambinkite skubios pagalbos numeriu. Kol atvyks paramedikai, stebėkite nukentėjusio būklę, o jam praradus sąmonę – pradėkite gaivinimą.

– Pastebėję ar įtarę kaulų lūžius, kvieskite greitąją medicinos pagalbą. Kol atvyks medikai, kuo mažiau judinkite sužalotą vietą.

„Jei esate vietoje, kur greitosios medicinos pagalbos išsikviesti nepavyksta, sutvirtinkite lūžio vietą – tai padaryti padės šaka, lazda ar bet koks kitas tvirtas daiktas – ir išsiųskite ką nors ieškoti pagalbos“, – teigia vaistininkas.

– Jei nukentėjęs patyrė sumušimą ar patempimą, šaldykite sužalotą vietą, kad mažėtų tinimas, skausmas ir kraujo išsiliejimas. Šaldymui galima naudoti specialius vienkartinius šalčio paketus arba bet kokį iš šaldiklio išimtą ir rankšluosčių apvyniotą daiktą.

„Visas procesas turėtų atrodyti taip: šaltą kompresą ant sumuštos ar patemptos vietos laikykite 15 – 20 minučių, o tada padarykite tokio paties intervalo pertrauką ir vėl uždėkite“, – pataria R. Blynas.

– Jei pastebėjote žaizdą, pirmiausia ją išvalykite dezinfekciniu skysčiu ar vandeniu, o tada stabdykite kraujavimą.

„Kai kraujavimas nėra stiprus, pakaks užspausti žaizdą ir ją sutvarstyti. Tačiau, kai jis trykšta čiurkšlėmis, 5 cm aukščiau sutvarstytos žaizdos būtina uždėti turniketą – arterinio kraujavimo stabdymui skirtą prietaisą – ir gerai jį užvežti, o tada iškviesti greitąją pagalbą. Kol atvyks medikai, turniketo negalima judinti ar atleisti, o jeigu kraujavimas nemažėja – uždėti antrą turniketą“, – priduria vaistininkas.