Paramediko nužudymu įtariama J. Gaigalaitė oficialiai – jo našlė: ką tai reiškia dėl paveldėjimo ir vaikų globos

Toks sprendimas priimtas po paramediko nužudymo, dėl kurio, vadovaujantis įstatymais, įtariama jo buvusi žmona.

Paradoksalu, bet dabar, kol teisme neįrodyta jos kaltė, J. Gaigalaitė teisiniu požiūriu yra M. Sadausko našlė ir gali paveldėti jo turtą.

Dar daugiau, kalėjimo bausmė ar teistumas pats savaime nėra priežastis neterminuotam laikui apriboti jos kaip motinos valdžią, tad net ir paskyrus laikinąją globą seneliams, J. Gaigalaitė turi galimybių vaikus susigrąžinti.

Nors pora, susilaukusi dviejų vaikų, kartu negyveno nuo 2023 metų, skyrybų procesas tęsėsi iki šiol. Prieš metus Panevėžio apylinkės teismas nusprendė, kad mažamečiai vaikai turi gyventi su tėvu.

 J. Gaigalaitei buvo priteista kas mėnesį mokėti po 500 eurų vaikų išlaikymui bei buvusiam sutuoktiniui sumokėti daugiau nei 60 tūkst. eurų. Moteris šį sprendimą apskundė ir paprašė eksperto išvadų dėl galimo vyro poveikio vaikams.

Apie tai, kokie teisiniai procesai tokiose situacijose vyksta toliau – kaip sprendžiami santuokos nutraukimo, turto paveldėjimo, vaikų globos ir nepilnamečių išlaikymo klausimai – paaiškino teisininkė Marija Stonytė-Dargužienė.

Teisininkės aiškinimu, jei vienas iš sutuoktinių miršta dar nepasibaigus skyrybų procesui, byla dėl santuokos nutraukimo yra nutraukiama. Taip nutinka todėl, kad pagal įstatymą mirtis savaime laikoma santuokos pabaigos pagrindu.

„Svarbu pabrėžti, kad asmens mirties faktas yra teisiškai reikšmingas įvykis, kuris automatiškai užbaigia santuokinius ryšius – santuoka teisiškai pasibaigia ne dėl jos nutraukimo teismo sprendimu, o būtent dėl asmens mirties ir šio fakto įregistravimo“ , – paaiškino teisininkė.

Tokiu atveju likęs sutuoktinis teisiškai įgyja našlio arba našlės statusą. Vien tai, kad pora buvo pradėjusi skyrybų procesą, automatiškai nepanaikina teisės paveldėti mirusio sutuoktinio turto.

Pagal Lietuvos įstatymus sutuoktinis po partnerio mirties laikomas pirmos eilės įpėdiniu kartu su mirusiojo vaikais, jeigu nėra įstatyme numatytų išimčių.

„Paveldėjimo teisė gali būti paneigta tik įstatyme numatytais išimtiniais atvejais, pavyzdžiui, jeigu santuoka iki mirties jau buvo nutraukta įsiteisėjusiu teismo sprendimu, galioja testamentas, nustatantis kitokią turto paskirstymo tvarką, kitais įstatymo numatytais pagrindais“, – akcentavo M. Stonytė-Dargužienė.

Specialistė pabrėžė, kad vieno iš tėvų, kaip teisėto vaikų atstovo gavusio vaikų naudai skirtą išlaikymą, mirtis nepanaikina kito iš tėvų pareigos išlaikyti vaikus – ši prievolė skirta ne tėvams, o išimtinai vaikų poreikiams tenkinti.

Mirus asmeniui, kuris iki tol administravo vaikams priteistą išlaikymą, pati išlaikymo prievolė neišnyksta.

Tokiu atveju pasikeičia tik asmuo, turintis teisę šias lėšas priimti ir naudoti vaiko interesais – šią funkciją perima kitas iš tėvų arba teismo paskirtas globėjas. Išlaikymas ir toliau mokamas vaikams per jų teisėtą atstovą.

Jei kyla nesutarimų dėl to, kas turi gauti lėšas ar kaip jos turi būti administruojamos, šie klausimai sprendžiami teisme, visais atvejais vadovaujantis geriausiais vaiko interesais.

Sprendžiant vaikų globos klausimus, pirmiausia atsižvelgiama į vaiko gerovę, saugumą ir interesus.

„Jeigu vienas iš tėvų miršta, o kitas dėl suėmimo ar kitų aplinkybių negali tinkamai rūpintis vaiku ir vykdyti tėvų valdžios, vaikui gali būti nustatoma laikinoji globa.

Tokiais atvejais pirmenybė suteikiama vaiko artimiesiems giminaičiams, įskaitant senelius, jei jie gali užtikrinti tinkamas gyvenimo sąlygas ir tai geriausiai atitinka vaiko interesus“ , – akcentavo teisininkė.

Motina tokiu atveju turi teisę kreiptis į teismą dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo ar vaiko atskyrimo panaikinimo, kai išnyksta aplinkybės, dėl kurių vaikas buvo paimtas.

„Vaikai gali būti perduoti motinai, jei ji įstatymiškai yra laikoma tinkama jais rūpintis ir nėra pagrindų riboti jos kaip motinos valdžią“ , – kalbėjo teisininkė.

Ji pridėjo, kad galutinį teismo sprendimą visais atvejais lemia vaiko interesų prioritetas, stabilumo, saugumo ir ryšių su šeima kriterijai, o šiose bylose ir šių klausimų sprendime visais atvejais privalomai dalyvauja Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistai.

„Svarbu pabrėžti ir tai, kad laisvės atėmimo bausmė savaime nėra pagrindas neterminuotam tėvų valdžios apribojimui. Tai dažniausiai sudaro pagrindą laikinai atskirti vaiką nuo tėvų dėl objektyvių aplinkybių.

Tėvų valdžios apribojimas, kaip kraštutinė teisinė priemonė, taikomas tik nustačius tėvų kaltę, pavyzdžiui, vengimą vykdyti pareigas, piktnaudžiavimą tėvų valdžia ar grėsmės vaikui kėlimą“, – sakė M. Stonytė-Dargužienė.

Jos teigimu, jeigu motina vėliau būtų išteisinta arba išnyktų kliūtys tinkamai rūpintis vaikais, vaikai jai negrįžtų automatiškai – tam reikalingas atskiras teismo sprendimas dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo, vaikų grąžinimo ar globos pakeitimo, visais atvejais vadovaujantis išimtinai geriausiais vaiko interesais.

Tiesa, jei būtų teisme įrodyta, jog J. Gaigalaitė tyčia nužudė savo vyrą, teisės paveldėti jo turtą ji netektų.

Lietuvos notarų rūmų atstovė Ieva Paliliūnienė pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.6 straipsnyje yra aiškiai nustatyta, kokiais atvejais asmenys netenka teisės paveldėti.

„Įstatymas numato, kad asmuo, tyčia atėmęs palikėjo gyvybę arba kėsinęsis ją atimti, netenka teisės paveldėti tiek pagal įstatymą, tiek pagal testamentą, jeigu šios aplinkybės nustatomos teismo tvarka.

Todėl jeigu teismas nustatytų, kad asmuo tyčia nužudė palikėją arba kėsinosi į jo gyvybę, toks asmuo negalėtų paveldėti nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą.

Tuo pačiu primename, kad į palikimą negali pretenduoti ir tie asmenys, kurie: