Prancūzijoje atliktas tyrimas rodo, kad iš visų institucijų už namų ribų, kuriose vyksta vaikų seksualinis išnaudojimas, būtent Bažnyčioje tokių atvejų yra net keturiskart daugiau nei kitose institucijose.

Su kuo tai susiję, aš išties būtent katalikų kunigams susidaro palankiausios sąlygos išnaudoti mažamečius?

„Lietuvos ryto“ televizijos kalbinta sociologė, VDU ir VU dėstytoja Gražina Bielousova atskleidė, kokie ypatumai pačioje Bažnyčioje lemia pedofilijos skandalų gausą.

– Vaikų seksualinis išnaudojimas vyksta ne tik bažnyčioje, bet ir namų aplinkoje, ir kitose institucijose arba veiklose. Kodėl tuomet kiekvienas atvejis, susijęs su Bažnyčia, tampa toks rezonansinis ir garsus?

[[ge:lrytas:lrytas:43504068]]

– Visų pirma, jeigu mes pasižiūrėtume į Prancūzijoje atlikto tyrimo duomenis, kurie apima 70 metų, pamatytume, kad bažnyčioje, jeigu žiūrėtume į institucijas už namų ribų, yra keturis kartus daugiau išnaudojimo atvejų negu bet kur kitur. Taigi, Bažnyčioje to vyksta daugiau negu kitose institucijose.

Kitas dalykas yra tai, kad Bažnyčia kalba Dievo vardu ir prisiima sau tam tikrą šventumo, išskirtinumo vaidmenį visuomenėje. Todėl tai daugeliui žmonių yra nesuderinama su Bažnyčios laikysena, ypač tada, kai yra slapstomi nusikaltimai prieš vaikus. Nes jeigu kitose institucijose atsitinka tokių dalykai, jos dažnai daug geriau bendradarbiauja su policija, su tyrėjais, yra lankstesnės, kai yra kalbama apie aukos restituciją.

[[ge:lrytas:lrytas:43502753]][[ge:lrytas:lrytas:43504257]][[ge:lrytas:lrytas:43517550]][[ge:lrytas:lrytas:43503164]][[ge:lrytas:lrytas:43517694]]

Dar vienas dalykas yra tai, kad Katalikų bažnyčia Lietuvos kontekste stengiasi daryti labai didelę įtaką įstatymų leidybai, ypač susijusiai su seksualumu, reprodukcija ir šeimos samprata. Be abejo, visa tai grįžta bumerangu, kai iškyla tokie atvejai.

– Daug kam užkliuvo, kad Bažnyčia nei norėjo dalintis [įtariamų kunigų] pavardėmis, nei plačiau komentavo šį įvykį. Ar bažnyčia kai kuriais klausimais tampa uždaresnė?

– Be abejo. Ir tas slaptumo, uždarumo šydas, apgaubia ir patį nusikaltėlį, ir auką. Tai reiškia, kad auka bus mažiau tikima. Ji turi mažiau kam papasakoti, kas nutiko. Pats kunigas yra pridengiamas. Mes turėjome skandalų, kurie priėjo net iki pat Vatikano, kai ir aukščiausi vadovai pridengdavo savo pavaldinius ir slapstydavo jų nusikaltimus.

Nors pastarieji du popiežiai stengėsi pakeisti Bažnyčios kultūrą, tačiau nebendradarbiavimo, slaptumo, uždarumo, kai tokie atvejai iškyla į viešumą, dar yra labai daug.

– Jau pasirodo žmonių komentarai iš tų parapijų, kur dirbo kunigai. Iš karto tokios reakcijos, kad netikim, negali būti. Ir vis dėlto, kai pasižiūri, kad nusikaltimai vyko 23 metus, sunku patikėti, kad niekas nematė, negirdėjo, nežinojo. Kodėl kartais žmonės nenori patikėti, kad kunigas galėjo taip pasielgti?

– Pradėkime nuo to, kad daugeliui žmonių Bažnyčia yra aukščiausią pasitikėjimą turinti institucija, mes tą matome ir visuomenės apklausose. Bažnyčia pasitikima bene labiausiai iš visų institucijų. Pridėkim ir tai, kad Bažnyčia yra tampriai susijusi su mūsų valstybingumu, su rezistencija, ir ji pati prisiima moralinio autoriteto vaidmenį. Žmonėms, kurie yra giliai tikintys, kunigas, kaip katalikų teologijoje yra mokoma, yra atstovaujantis Kristaus asmenį, teikiantis sakramentus. Tai yra turbūt aukščiausias autoritetas. Ar tikėti vaiku ar jaunuoliu, ar tikėti tuo, kas yra aukščiausias autoritetas, daugeliui žmonių kažkaip nekyla klausimų.

Dar labai noriu pabrėžti, kad neretai kunigų seksualinio išnaudojimo aukos yra socialiai pažeidžiami jauni asmenys, jie ir taip neturi visuomenėje kredibilumo, todėl jais patikėti yra dar sunkiau.

– Kodėl kunigai tam ryžtasi? Kokie yra veiksniai, kad būtent tokiose vietose yra lengviau prieiti prie aukų?

– Čia yra tai, apie ką tyrėjai įvardina kaip rizikos veiksnių konsteliacijas. Tai yra tam tikri rizikos veiksniai, kurie veikia kartu sukurdami galimybes kunigams arba kitiems Bažnyčios tarnautojams seksualiai išnaudoti jaunus žmones.

Mes jau kalbėjome apie slaptumą, bet taip pat tai yra autoriteto šventumas. Labai dažnai nukenčia jauni berniukai, vaikinai, kadangi jie yra įleidžiami į tam tikras erdves, į kurias galbūt mergaitės būtų neįleistos. Yra intensyvus tos pačios lyties kontaktas.

Taip pat turime nepažeidžiamumo jausmą, kadangi tai yra institucinės kultūros dalis. Jie žino, kas nutiko su jų kolegomis, kad realių pasekmių nebuvo, ir todėl tas įgalina juos veikti.

Galime pridėti ir tai, kad apie tai viešai kalbėti, pasakyti, kad aš turiu problemų su savo seksualumu, kad aš turiu problemų su netinkamais polinkiais, yra labai sunku, nes seksualumas katalikų bažnyčioje, katalikų teologijoje vis dar yra gana glaudžiai siejamas su gėdos jausmu, kalte ir nuodėme.

[[ge:lrytas:lrytas:43521016]]

– Ir komentaruose, kiek teko skaityti, pasirodo minčių, kad turbūt netradicinė orientacija čia kalta arba tai, kad kunigai laikosi celibato ir neturi intymių santykių. Ar tokie veiksniai gali privesti prie pedofilijos?

– Ne. Pedofilija yra atskiras reiškinys. Kunigai, kurie nesilaiko celibato ir yra heteroseksualūs, kuria santykius su moterimis. Kunigai, kurie yra homoseksualūs ir nesilaiko celibato, kuria santykius su vyrais. Išnaudoti vaikus arba jaunuolius, kurie neturi teisės duoti sutikimo, ir pasinaudoti jų pažeidžiamumu yra atskiras reiškinys.

Vadinamųjų tikrųjų pedofilų, kurie turi polinkį vaikams, yra nedaug. Greičiau tai yra situaciniai nusikaltimai, kai dėl savo psichoseksualinės nebrandos ir dėl nepažeidžiamumo jausmo kunigas arba kitas Bažnyčios tarnautojas nukreipia savo seksualinį dėmesį į jaunus žmones.

– Jūs sakėte, kad viena iš priežasčių – kad galimai kunigai mato, kad jų bendruomenėje vyksta panašūs dalykai ir jie nėra nubaudžiami, pastebimi. Ar gali būti tikėtina, kad tų atvejų gali būti daugiau, bet tiesiog mes apie juos nežinome?

– Aš esu 100 proc. įsitikinusi, kad jų yra daug daugiau negu mes žinome.

– Ar čia Bažnyčios atsakomybė, ar čia reikia keisti įstatymus?

– Dar 2023 metais visuomenininkai peticija kreipėsi prašydami sukurti nepriklausomą tyrimų komisiją išsiaiškinti tiek seksualiniams nusikaltimams, tiek sąlygoms, kurios juos įgalina, tačiau nebuvo išgirsti. Man atrodo, kad būtent skaidrumo ir nepriklausomo tyrimo šiuo metu reikėtų labiausiai, kaip ir restitucijos aukoms.

Atskleidė, ką slepia Bažnyčios sienos: „Dažnai jie net nebūna tikrieji pedofilai“ (1)