„Paniškas juokas“ išgirdus, jog gims trynukės
Brigita iki šiol prisimena akimirką, kai jos šeimos istorija netikėtai pasisuko kita kryptimi. Šeštą nėštumo savaitę gydytojas mamai pranešė, jog mato du vaisius – naujieną būsimi tėveliai priėmė su ramiu džiugesiu, mat abu svajojo apie dvynukus.
Tačiau kiek vėliau, sugrįžę po atostogų, Brigita drauge su vyru nuvyko dar kartą susitikti su gydytoju ir, atliekant ultragarsinį tyrimą, vyrui pasirodė, kad ekrane matyti ne du, o iš viso trys kūdikiai. Iš pradžių gydytojas tuo nepatikėjo, tačiau netrukus teko pripažinti – šeima laukiasi trijų vaikučių.
Trynukes auginančios šeimos kasdienybė: vaizdo įrašas internete sulaukė tūkstančių peržiūrų
„Pirminė reakcija – šokas, išgąstis, paniškas juokas“, – pirmąsias savo ir vyro emocijas prisimena Brigita.
„Gydytojai įspėjo apie galimas rizikas, o nėštumas tapo savotiškais emociniais kalneliais. Vizitų pas gydytojus metu išgirsdavome, kad viskas klostosi gerai, nurimdavome, tačiau po kelių savaičių vėl atsirasdavo emocinis nerimas dėl mažylių atėjimo į pasaulį“, – dalijasi trynukių mama.
Susiję straipsniai
Fiziškai Brigita jautėsi gana gerai – sportavo baseine ir sporto salėje, tačiau mintyse nuolat sukosi klausimai, ar visos trys mergytės vystosi taip, kaip turėtų.
Kiekviena papildoma savaitė – pergalė
Būsimiems tėvams iš pat pradžių buvo pranešta, kad mergaitės gims anksčiau. Šeima buvo įspėta, jog svarbiausia yra sulaukti 30-os nėštumo savaitės, tad kai prieš 30-ąją nėštumo savaitę prasidėjo intensyvesni sąrėmiai, su nerimu krūtinėje, Brigita buvo paguldyta į ligoninę. Ten paaiškėjo, jog sutrumpėjo jos gimdos kaklelis, tačiau po kelių dienų praleistų ligoninėje, kur buvo siekiama subrandinti kūdikių plaučius, Brigitai buvo leista sugrįžti namo.
Galiausiai trynukės naująją šeimą pasveikino sulaukus 33 savaičių ir 6 dienų. Viena po kitos gimė Upė, Emilė ir Benita – vos vienos minutės skirtumu.
„Iš tos akimirkos, kai jos gimė, pirmiausia prisiminiau jų tamsius plaukučius ir žodžius iš gydytojų, jog viskas yra gerai“, – pirmaisiais prisiminimais apie dukryčių gimimą dalijasi Brigita.
Ankstukės iškart buvo išvežtos į intensyviosios terapijos skyrių, jas mama pamatė tik po 7 valandų.
„Iš pradžių buvo išties keista, atrodė, jog net neatpažįstu savo vaikų, pasislėpusių po aparatais – mažylės vos matėsi“, – atvirauja mama.
Tačiau šeima buvo pasiruošusi galimoms rizikoms, žinojo, jog mažylių į rankas pirmosiomis dienomis negaus, buvo informuoti ir apie zondus, kvėpavimo aparatus bei kitą medicininę pagalbą.
„Net ir žinant, jog gims ankstukės, jas pamačius aplankė jausmas, jog privalau šias mažyles prižiūrėti ir apsaugoti“, – dalijasi trynukių mama.
Ligoninė tapo pirmąja motinystės mokykla
Nors mergaitės gimė gana stiprios, pirmosios dienos nebuvo lengvos. Upė, kuri augo atskiroje placentoje ir buvo didžiausia iš trijų, sunkiau prisitaikė ir susidūrė su kvėpavimo sunkumais. Identiškos dvynukės Emilė ir Benita, kurioms nėštumo metu gimdoje jau buvo ankšta, po gimimo greičiau prisitaikė prie naujų sąlygų ir pačios savarankiškai pradėjo kvėpuoti greičiau.
Dienos, praleistos Naujagimių skyriuje, šeimai tapo visiškai naujo gyvenimo pradžia. Mažai miego, maitinimas per zondą, nuolatinis nuovargis, mažylėms atsiradusi gelta ir nerimas dėl kiekvieno mergyčių priaugto gramo. Tačiau kartu ligoninė tapo vieta, kur Brigita su vyru išmoko rūpintis savo trimis mažylėmis.
„Naujagimių skyrius buvo didžiulė mokykla. Nors labai gąsdino išeiti iš ligoninės, bet tuo pačiu ir labai laukėme, kada grįšime namo ir kursime savo naujas kasdienes rutinas“, – prisimena ankstukių mama.
Grįžimas namo – kaip daugiavaikė šeima
Iš ligoninės Brigita su vyru ir mažylėmis grįžo jau kaip penkių asmenų šeima. Namie pagrindinis rūpestis buvo mergaičių svorio augimas. Šeima laikėsi gydytojų rekomendacijų, kartą per mėnesį lankė kineziterapiją ir stebėjo jų raidą.
„Šiandien Upė, Emilė ir Benita jau metų ir septynių mėnesių. Jos tampa vis labiau savarankiškos, smalsios ir aktyvios. Didžiausias kasdienis iššūkis – visas tris spėti „sugaudyti“, nes atsargumo jausmo mažylėms dar tikrai trūksta“, – šių dienų aktualijomis dalijasi Brigita.
Nors jų kasdienybė yra intensyvi ir auginti tris ankstukes tikrai nėra paprasta, tačiau ankstukių mama pabrėžia – mergaitės buvo auginamos kaip ir bet kurie kiti vaikai. Taip pat labai svarbia šeimos atrama tapo artimieji ir draugai. Nepaisant iššūkių, fizinė mergaičių raida klostosi puikiai.
Auginant ankstukus, svarbiausia – nepamiršti savęs
Paklausta, ką palinkėtų sau, jei galėtų grįžti atgal į nėštumo laikotarpį, Brigita atsakė: „Padrąsinčiau save, kad viskas bus gerai, kad sugrįšiu į save ir, būdama mama, rasiu laiko sau. O taip pat palinkėčiau sau mėgautis kiekviena mamystės akimirka“, – sako trynukių mama.
Brigita taip pat nori nusiųsti palaikymo žinutes ankstukų mamoms, kurios šiuo metu išgyvena nerimo kupinas dienas:
„Pirmiausia – nebijokite kalbėti apie savo jausmus, emocijas, paprašyti pagalbos. Viską norime padaryti pačios, tačiau labai svarbu ir atitrūkti. Norint gerai pasirūpinti vaikais, būtina pasirūpinti ir savimi.“
„O antroji žinutė – mamos, pasitikėkite savimi. Specialistų pagalba yra nepaprastai svarbi, tačiau mama geriausiai jaučia savo vaiką – tikrai žinote, ką darote“, – priduria trijų ankstukių mama.






