Pereiti į turinį

Vaikai Lietuvoje savo savijautą vertina prasčiau nei vidutiniškai, kas ketvirtas patiria stresą

Nemažai vaikų Lietuvoje pastaruoju metu gali išgyventi sunkų laikotarpį ir jiems reikalingas dėmesingas suaugusiųjų palaikymas. Apie tai liudija vaikų jų pačių savijautas vertinimas, kuris, lyginant su praėjusiais metais šiek tik prastesnis.
Agnės Kišonaitės meninė instaliacija Paauglystė.
Daugiau nuotraukų (3)
Beveik kas šeštas, 18 proc., organizacijos „Gelbėkit vaikus“ šiemet apklausoje dalyvavęs vaikas savo savijautą vertina 4 balais iš 10-ies ar žemiau. Lyginant su kitomis amžiaus grupėmis, prasčiausiai savo savijautą vertina 14–18 m. amžiaus bei LGBTQI+ bendruomenei save priskiriantys jaunuoliai, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Vaikų savijauta šiemet prastesnė
Remiantis beveik 1500 šalies vaikų apklausos rezultatais, jų savijautos vertinimas šiais metais šiek tiek prastesnis nei 2025 m. – vidutinis balas siekia 6,6 balo iš 10-ies, kai tuo tarpu pernai – 6,8. Pokytį lemia vyresnių – 14–18 m. jaunuolių savijautos vertinimas: jo vidurkis sumažėjo nuo 6,5 pernai iki 6,1 balo šiemet. Jaunesnių – 10–13 metų – vaikų išliko panašus (7,3). Kaip ir praėjusiais metais, berniukai savo savijautą vertino geriau (7,3) nei mergaitės (6,4), prasčiausiai – LGBTQI+ bendruomenės nariai (5,0). Iš visų apklaustų 14–18 m. vaikų, net 24 proc. save priskyrė vienai iš pažeidžiamų visuomenės grupių tarp kurių daugiausia, 13 proc. – LGBTQI+, 7 proc. – Lietuvoje gyvenantys kitų tautų žmonės.

Ekspertai atskleidė nerimą keliančią tendenciją: kodėl paaugliai slepia, kas jiems nutinka internete?

„Paauglystė – intensyvių pokyčių laikotarpis: keičiasi kūnas, emocijos, mąstymas, santykiai su tėvais ir bendraamžiais. Natūralu, kad vyresni paaugliai savo savijautą vertina kritiškiau nei jaunesni vaikai. Vis dėlto šiais metais skirtumas tarp amžiaus grupių ypač ryškus. Tokią savijautą gali lemti didesnis nei kitų amžiaus grupių patiriamas stresas. Kaip rodo apklausos rezultatai, jį dažnai arba beveik visada jaučia kas ketvirtas, arba 25 proc., 10–13 m. vaikų ir daugiau nei pusė – 60 proc. – 14–18 m. jaunuolių“, – sako „Gelbėkit vaikus“ generalinė direktorė, klinikinės psichologijos magistrė Laura Milčienė.
Pasak jos, trumpalaikis stresas yra natūrali gyvenimo dalis – jis gali padėti spręsti gyvenimo uždavinius, tačiau nuolatinė įtampa ir nerimas sekina, trukdo mokytis, miegoti, bendrauti ir mėgautis kasdiene veikla. „Vyresni paaugliai susiduria su dideliais mokymosi krūviais, pasiruošimu egzaminams, sprendimais dėl ateities ir socialiniu spaudimu, todėl jiems ypač svarbu turėti žmonių, su kuriais galima atvirai pasikalbėti, ir išmokti sveikų streso įveikos būdų. Suaugusiųjų vaidmuo – ne pašalinti visus sunkumus, o padėti vaikui juos atpažinti, įvardyti ir įveikti: užtikrinti kokybišką poilsį ir miegą, padėti planuoti krūvį, rodyti pavyzdį, kaip patiems tvarkytis su įtampa, bei laiku pastebėti, kada reikalinga specialistų pagalba“, – sako L. Milčienė.
Nerimas – dažniausia vaikų patiriama emocija, su kuria sunku susitvarkyti
Suaugusiųjų pagalba atpažįstant, įvardinant ir įveikiant patiriamus sunkumus reikalinga vaikams, ne tik patiriant stresą, bet ir išgyvenant kitas emocijas. Organizacija „Gelbėkit vaikus“ vaikų ir jaunuolių klausė, su kokiomis emocijomis jiems sunkiausia susitvarkyti. Respondentai nurodė dažniausiai patiriantys nerimą (42 proc), vaikų iš nepriteklių patiriančių šeimų tarpe net 50 proc. Pyktį nurodė kas trečias vaikas, o jausmą, kad nėra pakankamai geri 31 proc. apklaustų vaikų. Šiais metais į sąrašą įtrauktą kaltės jausmą pasirinko kas aštuntas (12 proc.) vaikas.
„Nerimas – dažniausiai įvardijama emocija, su kuria vyresniems paaugliams sunku susitvarkyti. Nerimas tokiame amžiuje gali kilti dėl ateities neapibrėžtumo, vertinimo, santykių su bendraamžiais ar nesaugumo jausmo.
Jaunesniems vaikams didžiausias iššūkis vis dar yra pyktis. Tai stipri emocija, kurią kartais mokomės reguliuoti net suaugusiojo amžiuje, todėl tėvų uždavinys – kantriai mokyti, kaip pyktį reikšti saugiai, konstruktyviai ir rodyti pavyzdį“, – sako „Gelbėkit vaikus“ generalinė direktorė.
Pasak jos, vaikai, kaip vieną iš patiriamų emocijų įvardinę jausmą, jog nėra pakankamai geri, gali manyti, jog yra mažiau mylimi ar priimti. „Ilgainiui toks jausmas gali atimti drąsą spręsti iššūkius, skatinti gėdą, slėpti sunkumus ar rizikingą elgesį“, – atkreipia dėmesį L. Milčienė.
 Laura Milčienė.<br> Pranešimo žiniasklaidai nuotr. Daugiau nuotraukų (3)
 Laura Milčienė.
 Pranešimo žiniasklaidai nuotr.
Vaikai dažniau norėtų jausti ramybę, pasitikėti savimi ir džiaugtis
Matant, kiek daug vaikų susiduria su sunkiai atlaikomomis emocijomis, „Gelbėkit vaikus“ vadovės nestebina, jog tarp emocijų, kurias norėtų patirti dažniau, vaikai išskiria ramybę. Jos trūksta daugiau nei kas antram – 54 proc. – vaikui. Pasitikėjimą savimi, kaip jausmą, kurį norėtų patirti dažniau, įvardijo 44 proc., džiaugsmą – 41 proc. apklaustų vaikų.
Bandydami susitvarkyti su tuo metu patiriamais sunkumais, vaikai ir jaunuoliai dažniausiai klausosi muzikos – taip besielgiantys nurodė 49 proc. respondentų, su draugais pasikalba 31 proc., verkia – 23 proc. apklaustų vaikų. Su suaugusiuoju, kuriuo pasitiki, pasikalba tik 10 proc. respondentų ir net 19 proc. stengiasi neparodyti, kad jiems sunku.
Ką suaugusieji turėtų daryti, kai vaikams sunku – „Gelbėkit vaikus“ klausė pačių vaikų. Beveik du trečdaliai (61 proc.) jų nurodė, jog suaugusieji turėtų juos rimtai išklausyti ir nekritikuoti. Du iš penkių (41 proc.) vaikų taip pat atsakė, jog suaugusiesiems derėtų paklausti, kaip vaikai jaučiasi, ir stengtis suprasti (41 proc.).
Kiek daugiau nei trečdalis (37 proc.) nurodė, jog suaugusieji, kai vaikui sunku, turėtų elgtis švelniai ir kantriai. Trečdalis (33 proc.) apklausoje dalyvavusių vaikų norėtų, jog suaugusieji pastebėtų, kad jiems, vaikams, sunku, net kai jie patys nieko nesako. Pastarąjį lūkestį įvardijo kas antras (53 proc.) LGBTQI+ bendruomenei save priskiriantis jaunuolis ir taip pat kas antras (51 proc.) vaikas iš nepriteklių patiriančių šeimų.
Didelės apimties vaikų apklausą vykdė trečius metus iš eilės
Vaikų ir jaunuolių apklausą, kurioje dalyvavo 1474 respondentai iš 51 Lietuvos savivaldybės, organizacija vykdė internetu š.m. rugsėjo 11 d.–lapkričio 17 d.
Trečius metus iš eilės siekta išgirsti vaikų balsą – sužinoti jų patirtis ir poreikius: suprasti, kaip vaikai jaučiasi, kokias emocijas labiausiai trokšta patirti, kas jiems padeda, kai būna sunku, ir ko jie labiausiai pasigenda iš suaugusiųjų. „Gelbėkit vaikus“ taip pat vaikų klausė, kokioms problemoms, jų nuomone, organizacija turėtų skirti daugiausia dėmesio.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2026 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.