Pasaulyje yra tik apie 100 žmonių, kurie priskiriami vadinamiesiems ilgaamžiškiausiais – tiems, kurių amžius viršija 110 metų ir kurie nepasižymi įprastu senatvės sergamumu. Jie yra išimtis: atsparūs mirtinoms ligoms ir neįtikėtinai sveiki.
Ilgaamžiškumo paslaptys
M. Branyas gimė Kalifornijoje 1907 m., tačiau Pirmojo pasaulinio karo metais su šeima persikėlė į Ispaniją. Visą gyvenimą ji praleido Katalonijoje, vienoje iš vadinamųjų „mėlynųjų zonų“ – pasaulio vietovių, kuriose gyvena neproporcingai daug ilgaamžių.
Ji išgyveno du pasaulinius karus ir sulaukusi 113 metų persirgo COVID-19. Tačiau pagrindinė jos ilgaamžiškumo priežastis slypi ne tik genetikoje, bet ir tam tikruose gyvenimo būdo aspektuose.
Mokslinis tyrimas pavadinimu „Daugiarūšė žmonių ekstremalaus ilgaamžiškumo analizė“ – iki šiol išsamiausia kada nors atlikta analizė apie „ypač“ ilgaamžį žmogų. Tyrimą atliko medikas Manelis Estelleris, pasaulyje pripažintas epigenetikos, senėjimo ir vėžio ekspertas iš Barselonos universiteto bei Josepo Carreraso instituto.
Jis ir jo komanda kėlė klausimą: kaip įmanoma ne tik gyventi daugiau nei 110 metų, bet ir išlaikyti gerą sveikatą? Tyrimo rezultatai atskleidė atsakymus.
Kas lemia ilgaamžiškumą?
M. Branyas interviu skirtame Pasaulio Guinesso Rekordams teigė, kad jos ilgaamžiškumo paslaptys buvo:
-Ramybė ir gyvenimas be streso
-Ryšys su gamta
-Geri santykiai su šeima
-Jokių toksiškų santykių
Tačiau moksliniai tyrimai atskleidė dar vieną svarbų faktorių. T ląstelės, ypač citotoksinės CD4 T ląstelės, yra imuninės sistemos ląstelės, kurios padeda kovoti su užkrėstomis ir vėžinėmis ląstelėmis. Jos atpažįsta ir sunaikina pažeistas ląsteles, taip apsaugodamos organizmą nuo infekcijų ir kitų ligų. Šios ląstelės taip pat padeda reguliuoti imuninės sistemos veiklą, užtikrinant ilgalaikę sveikatą ir stiprų atsparumą ligoms.
Tyrimas atskleidė, kad šios imuninės sistemos ląstelės, kurios susidaro kaulų čiulpuose, gali apsaugoti organizmą nuo infekcijų ir netgi kovoti su vėžiu.
Tyrimo metu paaiškėjo, kad viena iš galimų superilgaamžių paslapčių – šių T ląstelių efektyvus veikimas, kuris naikina organizmo pažeistas ar infekuotas ląsteles.
Genetika ir gyvenimo būdas
Gydytojo Manelio Estellerio tyrimai atskleidė tris pagrindines moters ilgaamžiškumo priežastis.
- Genetika – Marios šeimos nariai gyveno iki 90 metų net tais laikais, kai vidutinė gyvenimo trukmė buvo gerokai trumpesnė. Jos biologinė ląstelių būklė buvo net 17 metų jaunesnė nei jos realus amžius. Mokslininkai nustatė, kad genetika lemia apie 50 proc. ilgaamžiškumo.
- Mikrobiota – Marios žarnyno mikrobiota buvo panaši į jauno žmogaus ar net vaiko, nes joje dominavo priešuždegiminiai mikroorganizmai. Sveika mikrobiota padeda stiprinti imuninę sistemą ir mažinti organizmo uždegimus.
- Gyvenimo būdas – likusius 50 proc. ilgaamžiškumo lėmė jos gyvenimo būdo pasirinkimai. Ji laikėsi sveikos mitybos, aktyviai judėjo ir vengė žalingų įpročių.
Ką galime padaryti patys?
Maria Branyas laikėsi tokio gyvenimo būdo, kuris, kaip dabar rodo moksliniai tyrimai, stipriai prisideda prie ilgo ir sveiko gyvenimo:
- Jokių žalingų įpročių – ji niekada nerūkė ir nevartojo alkoholio.
- Palanki aplinka – gyveno vietovėje, kur klimatas buvo švelnus ir be didelių temperatūros svyravimų.
- Turtingas socialinis gyvenimas – turėjo artimą šeimą ir vengė toksiškų santykių.
- Aktyvus gyvenimo būdas – reguliariai judėjo ir laikėsi subalansuotos mitybos.
Maria Branyas įrodė, kad ilgas gyvenimas – ne tik genetikos dovana. Nors 50 proc. priklauso nuo paveldimumo, likusią pusę galime kontroliuoti patys. Sveika mityba, aktyvus gyvenimas, mažiau streso ir stiprūs socialiniai ryšiai – tai mūsų bilietas į ilgą ir kokybišką gyvenimą.
Parengta pagal telva.com