Prieš 17 metų garsioji šokėjų pora iš buto pačiame miesto centre persikėlė į namą Klaipėdos pašonėje, Ginduliuose, tad moteris dar ir sodina, prižiūri gėles namų kieme.
„Turėjome gerą butą, susitvarkėme, kad būtų patogu iki gyvenimo galo. Bet sūnus vis priekaištavo: nėra kiemo, negali išeiti pasivaikščioti, gėlę pasisodinti – aplink pilna mašinų ir katinų.
Pasidaviau. Mes dirbome nuo ryto iki vakaro, viskuo rūpinosi sūnus, jis ir sklypą surado, ir darbus prižiūrėjo. Net nežinau, kiek to namo statybos tęsėsi.
Dabar viskas gerai, tik vienas minusas – aš nevairuoju, tai esu priklausoma nuo Romo, jis yra mano pavežėjas. O jam tenka dažnai važinėti į varžybas teisėjauti. Nors iki autobuso stotelės tik dešimt minučių, nevažiuoju, apsieinu, juo labiau šalia yra ne viena parduotuvė“, – pasakojo S.Idzelevičienė.
Ji neneigia, kad prie pensininkės padėties prisitaikė nelengvai. Ilgą laiką buvusi Klaipėdos universiteto Sportinių šokių katedros vadove pasibaigus kadencijai profesorė nebedėjo pastangų išsaugoti šį postą: „Geriausi „Žuvėdros“ laikai jau buvo praėję, o jei kas nežinodamas mūsų nuopelnų rėžtels – pakaks. Atsisakiau, bet dar likau dirbti katedroje. Tuomet prie katedros vadovo vairo stojo Romas.“

