Senolė globos namuose praleido du mėnesius, per kuriuos artimieji, pasitikėdami įstaiga, nematė pagrindo nerimauti. Viskas pasikeitė tada, kai viena sąžininga darbuotoja, pastebėjusi, kad jau trečią dieną laikosi aukšta temperatūra, nusprendė informuoti artimuosius. Būtent ši žinia tapo lemtinga.
Artimieji šokiruoti
Atvykę artimieji patys iškvietė greitąją pagalbą. Ligoninėje paaiškėjo tikroji būklės priežastis: dėl ilgalaikės tarpvietės nepriežiūros išsivysčiusios žaizdos sukėlė sunkią infekciją. Vėliau diagnozuotas sepsis – gyvybei pavojinga būklė. Moteris skubiai paguldyta į reanimaciją, kur medikai dabar kovoja dėl jos gyvybės.
Medikų teigimu, tokio masto žaizdos liudija ne vienkartinį aplaidumą, o sisteminę priežiūros stoką. Pasak artimųjų, jiems sunku patikėti, kad per du mėnesius žmogus galėjo būti paliktas be elementarios higienos.
Šeimai skaudžiausia, kad šią kančią senolė išgyveno tyliai, nes pati dėl ligos būklės negalėjo pasiskųsti ar apsiginti. Artimieji iki šiol negali suprasti, kaip įstaiga, kuriai patikėta globa, nesugebėjo pastebėti akivaizdžiai blogėjančios būklės.
Dabar jie ketina kreiptis į visas atsakingas institucijas, rašyti skundus ir siekti, kad ši istorija būtų nuodugniai ištirta. Jų tikslas – ne tik išsiaiškinti, kas kaltas dėl jų artimo žmogaus kančios, bet ir užtikrinti, kad kitiems tokia nelaimė nepasikartotų.
„Neįsivaizdavome, kad taip gali nutikti mūsų artimajam. Jei tylėsime, kentės kiti“, – sako šeima.
Vienas iš artimųjų tikino turintis ir nuotraukų, kuriose užfiksuota senolės būklė – jose aiškiai matyti nepriežiūros pasekmės ir galimos smurto žymės. Pati senolė apie patirtus išgyvenimus papasakoti negali: dėl demencijos ji nieko nebeatsimena.
Situaciją tirs komisija?
Macikų socialinių globos namų direktorius Eugenijus Judeikis į viešai paskelbtą informaciją apie sunkiai sergančios senolės nepriežiūrą reagavo nedelsdamas. Kaip informavo „Šilokarčemą“, įstaigoje jau sudaryta vidinė komisija, kuri tiria šį atvejį. Jei faktai pasitvirtins, pasak direktoriaus, kalti darbuotojai bus „ypatingai griežtai nubausti“.
E. Judeikis tikina, kad asmeniškai seka visą įvykių eigą – nuo to, kada senolė buvo maudyta, iki to, kokie konkretūs priežiūros veiksmai jai buvo taikyti. Pasak jo, medikai buvo konsultuojami dėl vadinamųjų odos išbėrimų.
„O pablogėjus sveikatai pensionato darbuotojai iškvietė greitąją medicininę pagalbą“, – teigė E. Judeikis.
Komentaruose – emocijų audra ir nauji kaltinimai
Po feisbuke paviešinto įrašo kilo aštri diskusija: vieni piktinosi galimai žiauriu globos namų darbuotojų elgesiu, kiti kaltino artimuosius, esą šie patys paliko žmogų įstaigoje. Tačiau diskusijos fone pasirodė dar svarbesni liudijimai – buvę darbuotojai parašė privačiai, patvirtindami, kad tokia situacija esą ne išimtis, o ilgalaikė problema.
Vienas iš jų teigė, kad aplaidumas ir smurtas yra sisteminis reiškinys:
„Užgauliojimai žodžiais, fizinis smurtas. Ką mačiau, nelinkėčiau jokiam bejėgiui. Tas pats sveikatos nesuteikimas, nors žmogui skubiai reikia į greitąją… Esant galimybėms, nepalikit ten artimojo.“
Kita buvusi darbuotoja pasakojo apie priešišką atmosferą įstaigos viduje:
„Atsidavę darbuotojai ten neišbūdavo, nes labai greit ‘atsikratydavo’, lipdami ant galvos… Yra gerų darbuotojų, bet kokių mačiau, linkėdavau mintyse joms atsidurti toje pačioje vietoje. O jei joms sakydavai kažką, pasiųsdavo ant trijų raidžių ir liepdavo nesikišti ne į savo reikalus.“
Liudijimai apie smurtą, žeminimą ir nužmoginančią priežiūrą
Dar vienas anonimas teigė, kad viename iš korpusų laikomi sunkiausi ligoniai, o su jais elgiamasi žeminančiai ir brutaliai. Pasak liudininko, smurtas ir nepriežiūra buvo kasdienybė:
„Ten tikrai siaubas… guli sunkiausi ligoniai, tos vadinamos slaugytojos baisu kaip elgiasi. Juos muša, žemina, už cigaretes juos įdarbina, maudo nevaikščiojančius ant grindų numestus… maistą vagia… duoda maistą sumestą kartu į vieną indą ir maitina kaip šunis.“
Pasak jos, nuo netinkamo maitinimo žmonės viduriuodavo, o tada maisto jie negaudavo „porą dienų, nes slaugėms sunku keisti pampersus“.
„Visada iššutę, neverto, nevalo, maudo tik kartą per savaitę… Socialinės su darbuotojom yra draugės ir apsimeta, kad nieko nemato.“
Kita buvusi darbuotoja teigė, kad žiaurus elgesys itin ryškus pirmame moterų korpuse:
„Per galvas tranko, valgyti net valgykloje atima, visokiais žodžiais iškolioja… Kaip rengia – baisu, atrodo kaip valkatos, galvos neplautos, striukės be sagų.“
Ji pridėjo, kad skirtumai tarp korpusų – milžiniški:
„Kitų korpusų personalas elgiasi gražiai, matosi, kur žmogus myli darbą, o kur ateina tik algos pasiimti.“
„Geros darbuotojos neišsilaiko“
Ne vienas buvęs darbuotojas pabrėžė, kad globos namuose ilgai neišbūna tie, kurie nori dirbti sąžiningai:
„Geros darbuotojos neišsilaiko ten ilgai dėl žiauraus elgesio. Kiek detektorius nežino, kiek slepiama… Patikėkit, kokių baisių dalykų yra.“
Kas signalizuojama sistemai?
Ši istorija – ne tik vienos šeimos drama. Tai signalas visai sistemai, kad globos įstaigų veikla privalo būti nuolat ir realiai prižiūrima, o pažeidžiamiausi žmonės negali būti palikti vieni su tais, kurie turi galią juos prižiūrėti ar… nepastebėti jų kančios. Paviešinti liudijimai rodo, kad problema gali būti daug gilesnė nei vieno darbuotojo aplaidumas – kalbama apie nebaudžiamumo atmosferą, vidines grupuotes ir kultūrą, kurioje silpniausias tampa lengviausiu taikiniu.
Ar šis atvejis taps lūžio tašku, priklausys ne tik nuo Macikų globos namų vidinio tyrimo, bet ir nuo atsakingų institucijų ryžto pažvelgti į situaciją plačiau. Šeima tikisi, kad teisingumas bus ne tik įvykdytas, bet ir matomas, o skausminga jų patirtis padės apsaugoti kitus senolius, kurie dėl savo sveikatos būklės nebegali patys pasakyti, kas su jais daroma.
Kol kas lieka tikėtis, kad ši istorija nebus dar viena, tyliai nugrimztanti į stalčių. Nes, kaip sako pati šeima: „Jei tylėsime – kentės kiti.“
Papildymas
Po to kai straipsnis išvydo dienos šviesą laikraščio puslapiuose, sužinojome, kad senolė paliko šį pasaulį. Pirmiasia nuoširdžiai reiškiame užuojautą artimiesiems. Tolimesnes šios eigos aplinkybes aiškinasi specialistai ir tikimės, kad bus nustatyta ar tam įtakojo socialinės globos įstaigos darbuotojų veikla.