Šį naują dokumentą trečiadienį komiteto nariai palaikė bendru sutarimu.
Įstatymo projektu siekiama spręsti vyresnio amžiaus žmonėms aktualius klausimus, sudaryti palankias sąlygas jų įsitraukimui į visuomenės gyvenimą. Projekte kalbama apie šalies vyresnio amžiaus žmonių politikos kryptis, valstybės institucijų kompetenciją, šiai gyventojų grupei atstovaujančias institucijas.
Savivaldybėse atsirastų nauja pareigybė
Nors pensijos didėja, vis dar stipriai atsiliekame: senjorai vos suduria galą su galu
Dokumente siūloma kiekvienoje savivaldybėje įsteigti vyresnio amžiaus žmonių reikalų koordinatoriaus pareigybę. Tikimasi, kad tokios naujos pareigybės atsiradimas padės vykdyti koordinuotą ir nuoseklų darbą su vyresnio amžiaus žmonėmis ir leis jiems aiškiai žinoti, kur kreiptis, norint gauti pageidaujamus atsakymus, patarimus ir pagalbą.
Beje, nesutariama, ar vyresnio amžiaus žmonių politikos įgyvendinimas būtų savivaldybėms valstybės deleguota funkcija. Seimo SRDK posėdyje dalyvavusi finansų ministerijos atstovė sakė, kad tokios smulkios funkcijos turėtų būti priskirtos savivaldybėms vykdyti savarankiškai.
Susiję straipsniai
„Nepritariame, kad tai būtų valstybės deleguota funkcija. Mūsų nuomone, tai turėtų būti savivaldybių lėšos“, – sakė Finansų ministerijai atstovavusi Gintarė Boguševičienė.
Seimo SRDK pirmininko pavaduotojo Lino Kukuraičio nuomone, senstančioje visuomenėje tokios pareigybės atsiradimas yra svarbus ir tai neturi likti tik savivaldybių atsakomybei. Politikas kvietė vertinti ne finansinius reikalus, o labiau tokių pareigų pridėtinę vertę.
Pasak jo, vyresnio amžiaus žmonių reikalų koordinatoriaus pareigybės atsiradimas nebūtų didelė investicija, nes ji kainuotų apie 1 mln. 600 tūkst. eurų per metus.
Seimo SRDK nariai diskutavo ir dėl reikalavimų vyresnio amžiaus žmonių organizacijoms.
Atsižvelgiant į kitų Europos Sąjungos (ES) šalių praktiką, Seimo narys Eimantas Kirkutis siūlė numatyti, kad tokioje organizacijoje ne mažiau kaip 90– 95 proc. narių turi būti vyresnio amžiaus žmonės. Jo teigimu, sumažinus reikalavimų kartelę kiltų rizika, kad tokia organizacija gali būti suformuota iš jaunesnių ir neatitinkančių amžiaus statuso narių.
Tačiau po diskusijų Seimo SRDK nariai pritarė kompromisiniam variantui, numatančiam, kad vyresnio amžiaus žmonės jiems skirtoje organizacijoje turi sudaryti ne mažiau nei 80 proc. narių.
Senjorams skirtame įstatymo projekte taip pat kalbama apie Trečiojo amžiaus universitetų indėlį į kultūrinį ir edukacinį vyresnio amžiaus žmonių gyvenimą.
Jei Seimas pritartų, savivaldybės strateginiuose veiklos planuose planuodamos vyresnio amžiaus žmonių socialinės įtraukties stiprinimo prioritetus, bus įpareigotos numatyti ir Trečiojo amžiaus universitetų veiklos rėmimą bei plėtrą. Parlamento SRDK nariai pritarė tokiam Seimo pirmininko Juozo Oleko pasiūlymui.
ELTA primena, kad pernai lapkričio mėnesį naujus pasiūlymus Vyresnio amžiaus žmonių politikos pagrindų įstatymo projektui įregistravę Seimo socialdemokratai pastebi, iki šiol valstybės politika šioje srityje buvo labai fragmentiška. Pasak jų, turime atskiras priemones, programas, bet neturime vientisos strategijos.
Viena iš pasiūlymų autorių parlamentarė Birutė Vėsaitė siūlo plėsti sidabrinę ekonomiką, skatinti senjorų ekonominį aktyvumą ir įtvirtinti jų nediskriminavimą dėl amžiaus. Ji taip pat siūlo keisti visuomenėje vyraujantį požiūrį į senėjimą iš pasyvaus „amžiaus konstatavimo“ į aktyvų ir įgalinantį procesą.
Vyresnio amžiaus žmonių politikos pagrindų įstatymo projektą parengė kadenciją baigusio Seimo valdybos sudaryta darbo grupė, kuriai vadovavo buvusi parlamentarė Silva Lengvinienė.