Moteris, gimusi Osmanų imperijos valdymo laikotarpiu, kuriai 36-eri sukako likus dviem savaitėms iki Antrojo pasaulinio karo pabaigos ir kuri pergyveno Albanijos komunistinę diktatūrą, vis dar džiaugiasi gyvenimu.
„Gyvenimas yra gražus, kaip žydintis Tomoro kalnas“, – šypsodamasi sakė ji AFP, sėdėdama prie savo namų Ferase, maždaug 100 kilometrų į pietus nuo sostinės Tiranos. Tai ji kalba apie vieną aukščiausių Albanijos viršukalnių.
Apsupta vaismedžių senolė beveik visą savo gyvenimą praleido kaime, pati augindama maistą ir rūpindamasi gyvuliais.
Kaitra keičia Europą: Ispanijoje nyksta svarbus maisto šaltinis, o prie JK – aštuonkojų aukso amžius
„Gyveni tiek, kiek Dievas nurodys“, – tarė ji, o jos giliai raukšlėtą veidą įrėmino tradicinė balta skara.
Jos gimimo data, nurodyta keliuose oficialiuose dokumentuose, yra 1909 m. rugpjūčio 19 d. Jei tai tiesa, Q. Marra yra dviem dienomis vyresnė už britę Ethel Caterham, kurią Guinnesso rekordų knyga pripažino seniausia gyva moterimi pasaulyje.
Vargai dėl pensijos
Tačiau galutinai įrodyti „superšimtamečių“ amžių gali būti sunku. Taip nutiko ir su Albanijos valdžios institucijomis. Kaip pasakojo Q. Marros sūnus, dabar jau aštuoniasdešimtmetis Hysenas, kai motinai sukako šimtas metų, valstybė tiesiog nustojo mokėti jai pensiją.
Susiję straipsniai
Palyginti nedidelį išmoka buvo atkurta tik vėliau, kai šeima valdininkams pristatė turimus dokumentus. Užtat dabar vyriausybė jai skyrė specialią valstybinę pensiją, skirtą jos amžiui pažymėti.
„Jie netikėjo, kad mano mama vis dar gyva“, – sakė jis, prisimindamas, kaip jam teko pateikti įrodymus, įskaitant liudytojų parodymus, kad būtų atnaujintos menkos išmokos
Daugelis ilgiausiai gyvenančių žmonių yra kilę iš šalių, kuriose klesti prastas apskaitos tvarkymas ir įtariamas sukčiavimas dėl pensijos. Bent jau taip teigiama 2024 m. Ig Nobelio premiją, skiriamą už netradicinius mokslinius tyrimus, pelniusiame tyrime.
Tačiau Q. Marra turi išsamius įrašus, kurie, regis, patvirtina jos amžių.
Jos giminaičiai susisiekė su Guinnesso rekordų knygos sudarytojais, nes turi 1945 m. išduotą gimimo liudijimą, 1978 m. išduotą pasą ir neseniai išduotą asmens tapatybės kortelę, kuriuose visuose nurodyta ta pati gimimo data.
Kokios galimos ilgaamžiškumo priežastys?
Galbūt tai įpročiai ir gyvenimo būdas. Albanė keliasi anksti, kad iššluotų kiemą, palaistytų gėles ir pašertų vištas, o tada atsigultų su savo mėgstamos kavos puodeliu.
Ji vis dar mėgsta reguliariai pasivaikščioti po savo kruopščiai prižiūrimą sodą su sūnumi, kuris gyvena kartu su ja, pakeliui sustodama prisiskinti sunokusių granatų.
Ji taip pat įsideda baziliko lapelių į kišenes – kad pasimėgautų aromatu.
Kad ir kokia būtų paslaptis, mpoters sūnus sako, kad ji niekada net nesilankė pas gydytoją: „Ji yra geros sveikatos ir niekada nevartojo jokių vaistų.“
Q. Marros vyras mirė prieš 36 metus, bet ji vis dar šypsosi kalbėdama apie jųdviejų dešimtmečius kartu – tegul ir sutartinę santuoką, tačiau kupiną meilės. „Kitaip kaip aš būčiau galėjusi su juo susilaukti septynių vaikų?“ – paklausė ji.
Moteris matė, kaip aplink ją auga penkios jos šeimos kartos. Jai kaupėsi ašaros prisiminus prarastą šeimą ir draugus. Tačiau veidas nušvito, kai pasikalbėti paskambino dukterėčia.
„Mačiau, kaip jie susižadėjo, susituokė ir sukūrė savo namus bei gyvenimus, – sakė ji. – Kai matau namuose įeinančius ir išeinančius žmones, aš toks laimingas.“
Iš savo jaunystės ji išsaugojo vienintelę nuotrauką: beveik šimtmečio senumo nuotrauką, kurioje jauna moteris su baltu šaliku, tokiu pat kaip ir ji. „Man tuomet buvo 18 metų!“ – sakė Q. Marra.