Medienos poreikius patenkino... pjūklas

Išradimai jų autoriams kartais atneša ne šlovę, o pražūtį. Legendos pasakoja, kad taip nutiko pjūklą sugalvojusiam meistro Dedalo sūnėnui dvylikamečiam Talui iš Atėnų. Berniukas perpjovė medžio gabalą gyvatės žandikauliu (kitų šaltinių teigimu, aštriais žuvies nugaros pelekais) ir suprato, kad tokį įrankį būtų galima pagaminti iš geležies. Bijodamas, kad talentingas sūnėnas gali jį pranokti, Dedalas nustūmė berniuką nuo uolos. Išsigandęs bausmės Dedalas pabėgo į Kretos salą, kur karaliaus Mino užsakymu statė labirintą pabaisai Minotaurui. Sakoma, kad ten panaudojo ir Talo išradimą.

Daugiau nuotraukų (1)

lrytas.lt

Jun 6, 2014, 7:00 PM, atnaujinta Feb 13, 2018, 2:47 AM

Šią istoriją apdainavo senovės graikų tragikas Sofoklis (495–406 m. prieš Kristų) ir romėnų poetas Publijus Ovidijus Nazonas (43 m. prieš Kristų–17 m. po Kristaus). Tik Ovidijus aprašė ne tokią tragišką berniuko lemtį – išradėjų ir išminties deivė Minerva neleido Talui žūti ir pavertė jį kurapka.

Taip byloja legendos, o iš tikrųjų pjūklai iš obsidiano – kieto vulkaninės kilmės gamtinio stiklo – naudoti jau 4000 m. prieš Kristų Mesopotamijoje. Jų dantys buvo gana maži, todėl medienai apdoroti žmonės naudojo akmeninius kirvius ir aštrius peilius.

Metalinius pjūklus pasigamino egiptiečiai 2500 m. prieš Kristų. Tai buvo platūs, be apsodo pjūklai su rankena tvirtesniame gale, daugiausia naudoti lentoms pjauti. Šiais bronziniais įrankiais pjauti dideles ir storas lentas buvo varginantis darbas. Medžio kamienas buvo tvirtinamas statmenai ir pjaunamas iš viršaus, o atpjautos medžio dalys virvelėmis buvo atskiriamos viena nuo kitos.

Patogesni pjūklai praplatintais dantimis veikiausiai atsirado bronzos amžiuje, bet pavaizduoti kur kas vėliau. Dar ne vieną tūkstantmetį medžių kamienai buvo supjaustomi, bet nenupjaunami. Tokiems darbams kirvis tiko labiau.

Didėjant medienos poreikiams 1830 m. kirvį išstūmė rankinis pjūklas. Dabar naudojami patys įvairiausi pjūklai – dideli ir maži, rankiniai ir mašininiai (pavyzdžiui, elektriniai, benzininiai). Skiriasi jų dantų skėtimas – pagal tai, kam skirtas pjūklas, priklauso jų pakrypimo kampas. Pjūklų ašmenys dažniausiai būna plieniniai. Yra ir ypač tvirtų deimantinių pjūklų.

Lietuvių protėviai pjūklus ir pjūklelius iš titnago skelčių mokėjo pasidaryti jau prieš 4500 metų. Tai liudija archeologiniai radiniai prie Žeimenio ežero (Švenčionių r.), Akmenskinės kaime (Rietavo savivaldybė) ir kitur.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.