1709 m. rugpjūčio 8 d. brazilų kilmės dvasininkas Bartolomeu Lourenco de Gusmaõ (1685–1724) Portugalijos karaliui Jonui V pristatė savo sukurtą karšto oro balioną. Balionas pakilo į orą, bet neatlaikęs vėjo krito žemyn ir užsidegė. Bandymas nepavyko, bet karalius liko patenkintas, pamatęs pirmąjį už orą lengvesnį skraidymo aparatą.
1783 m. birželio 4 d. broliai prancūzai Josephas Michelis (1740–1810) ir Jacques’as Etienne’as (1745–1799) de Montgolfier gimtojo Anonė miestelio aikštėje Pietryčių Prancūzijoje pademonstravo pačių sukurtą 900 m3 tūrio balioną. Jie verpstės formos lininio audeklo atraižas prisiuvo prie popieriaus lakštų ir kilpelėmis sujungė vieną su kita, o audinį sutvirtino vertikaliais strypais. Po gaubtu pakabino krepšį šiaudams bei vilnai ir juos padegė. Broliai iš pradžių buvo sumanę balioną prikimšti debesų, bet nesugalvojo, kaip tai padaryti.
Kai įkaitęs oras pakėlė balioną, broliai nupjovė jį laikančias virves. Balionas per 10 minučių pakilo į 1000 m aukštį. Kai oras atvėso, nusileido lauke ir... užsidegė nuo viduje rusenančios ugnies. Netoliese dirbę valstiečiai, išsigandę keisto iš dangaus nukritusio daikto, nepasivargino jo užgesinti.
Skrydžio autentiškumą žiūrovai patvirtino, buvo surašytas protokolas ir nusiųstas Paryžiaus mokslų akademijai, kad ji oficialiai pripažintų išradimą. Taip broliai de Montgolfier tapo oreivystės pradininkais.
Tų pačių metų rugsėjį, stebint Prancūzijos karaliui Liudvikui XVI, Versalyje brolių balionu į dangų pakilo pirmieji keleiviai – antis, gaidys ir avis. Po kelias minutes trukusio skrydžio keleiviai nusileido už 3 km gyvi ir sveiki, tiesa, gaidys šiek tiek aplamdytas, nes pasipainiojo aviai po kojomis, o avis ramiai rupšnojo pintinėje buvusius šiaudus. Lapkričio 21 d. tokiu balionu į orą pakilo pirmieji žmonės. Savanoriai prancūzai Jeanas François Pilâtre de Rozier ir François Laurent’as d’Arlandes’as balionu pasiekė 1000 m aukštį ir po 25 minučių saugiai nusileido už 10 kilometrų. Reikiamai šilumai palaikyti pintinėje buvo deginami drėgni šiaudai, seni skudurai ir sugedusi mėsa.
1784 m. rugsėjo 24 d. į orą pakilo pirmoji moteris – ponia Tibl. Ji pasiekė 2700 m aukštį ir ore išbuvo 142 minutes. Karo tikslais karšto oro balionai pirmą kartą panaudoti per JAV pilietinį karą (1861–1865).
Pirmąjį skrydį oro balionu Lietuvoje 1806 m. lapkričio 14 d. pademonstravo rumunas cirko artistas Jordakis Kuparenka iš Moldavijos. Pirmąjį lietuvišką oro balioną iš polietileno plėvelės 1988 m. pasigamino jonaviškis Leonidas Simniška ir juo kelioms minutėms buvo pakilęs į orą. 1991 m. gegužę Rumšiškėse surengtas pirmasis Lietuvos karšto oro balionų čempionatas. Nuo to laiko tokie čempionatai vyksta kasmet įvairiuose miestuose.
2006 m. lapkričio 27 d. pilotas Vytautas Samarinas ir keliautojas Vladas Vitkauskas didžiausiu Lietuvoje 3700 m3 balionu pakilo į rekordinį 10 064 m aukštį, o jų balionas pasiekė 160 km/val. greitį.
