Per tuometinę XIX a. Rusijos-Vokietijos sieną slapčia su draudžiama manta ant pečių sutemų miglose sėlinę lietuvių knygnešiai vargiai įsivaizdavo, kaip pasikeistų jų darbas, jeigu kišenėje gulėtų šiandieninis sumanusis telefonas. Panašiai ir mes šiandien sunkiai suvokiame, kaip pakis gyvenimo būdas ir darbas ateityje: kaip mintimis valdysime kompiuterius arba kaip, pažiūrėję televizorių, susuksime jį į tūtelę ir pasidėsime į spintą.
Išradėjai visais laikais buvo lyg superherojai. Vartojimui pritaikyti jų išradimai ištraukė žmoniją iš agrarinės sanklodos skurdo ir perkėlė į gamybos amžiaus gausą. Jie išgrindė kelią šiandienos novatoriams, kurie ir vėl tiesiogine to žodžio prasme neatpažįstamai keičia bei turtina pasaulį.
Pasaulio vyriausybės suvokia, kad inovacijos – naujųjų laikų nafta ir auksas. Šiandien talentų ieškoma pasitelkiant valstybes ir regionines programas.
„Lietuvoje taip pat sukuriama daug perspektyvių inovacijų“, – konstatuoja Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) direktorius Kęstutis Šetkus. Jo teigimu, mūsų naujovių kūrėjai gali puikiai konkuruoti tarptautiniu lygiu. Lietuvių inovacijos – iš visų gyvenimo sričių.
Didžiuojasi lietuvių novatoriais
Kaip manote, kas sukūrė termožaliuzes, kurios vasarą atspindi saulės energiją, o žiemą ją sugeria ir paskirsto šilumą? Taip, tai – lietuvių darbas.
Dar vienas pavyzdys – unikalios patentuotos konstrukcijos nepusiausviras (nestabilus) irklavimo treniruoklis. Treniruoklyje naudojama originali pakaba, kuri sudaro galimybę imituoti vandenyje plūduriuojančios valties svyravimus apie skersinę ašį ir poslinkius vertikalia kryptimi. Treniruoklis taip pat turi pasyvią stabilizavimo sistemą, padedančią palaikyti pusiausvyrą.
Žinomas žurnalistas ir prodiuseris Vytaras Radzevičius šį rudenį vedė TV3 laidą „INOprogresas“, pristatančią mūsų šalyje sukurtas inovacijas, kurios turi milžinišką komercinį potencialą.
„Bendraujant su laidų dalyviais mane ne kartą buvo apėmęs nesuvaldomas pasididžiavimas Lietuvos inovacijų kūrėjais. Jie nerealūs. Jie sugalvoja, kuria, tobulina, išranda. Tokie gražiai trenkti žmonės, kurie gyvenime praleidžia tarpinius veiksmus ir sukuria inovacijas, kurios rauna stogą. Dėl etikos nenoriu išskirti vienos inovacijos – geriau pasakysiu, kad apskritai tai – pasaulinis lygis. Nuo idėjų iki gamybos priemonių ir aplinkos“, – vertina V. Radzevičius.
Pašnekovui inovacijos – įdomi ir labai aktuali tema. „Mums nuolatos reikia keistis, mokytis, įsisavinti, nes pasaulis per pastaruosius 30 metų sunkiai suvokiamai pasikeitė. Ir kuo toliau, tuo labiau bei greičiau jį keičia inovacijos. 1968-aisiais, mano gimimo metais, mokslininkas ir fantastas Arthuras C. Clarke’as filmo scenarijuje ir knygoje „2001 metų kosminė odisėja“ tiksliai aprašė tai, ką mes šiandien vadiname planšetiniais kompiuteriais. Fantazija virto tikrove. Tokie dalykai man įdomūs, todėl mane užkabino pasiūlymas vesti laidas apie inovacijas“, – kalba „INOprogreso“ vedėjas.
Kasdienybė neatsiejama nuo naujovių
„Pastebiu, kad kartais žmonės prisibijo žodžio „naujovės“, nes įsivaizduoja, kad inovacijos – tai tik kosminės arba aukštosios technologijos: kažkas tolimo ir nepasiekiamo. Laidoje „INOprogresas“ norėjome parodyti, kad kasdieniame gyvenime nuolat susiduriame su naujovėmis, kad inovacijas kuria tokie pat paprasti žmonės kaip bet kuris iš mūsų“, – kalba MITA direktorius Kęstutis Šetkus.
Jis pamini ir praktinių pavyzdžių. „Žmonėms, kurie augina vaikus, labai svarbu tyliai veikiantys prietaisai. Mūsų novatoriai yra sukūrę vaisių ir daržovių trintuvą, kuris veikia 4 kartus tyliau nei įprasti trintuvai. Jis sunaudoja dvigubai mažiau elektros energijos“, – sako MITA direktorius.
Tokių stebinančių pavyzdžių nemažai. Laidoje „INOprogresas“ buvo parodyta mūsų tautiečių rankomis sukurta dvipusė kėdė. Žiūrovai pamatė ir elektroninę edukacinę platformą. Ji debesų kompiuterijos pagalba suteikia galimybę moksleiviams mokytis programavimo. Galų gale, turime ir mūsuose sukurtą išmanią motociklų signalizaciją. Inovatyvios signalizacijos privalumas tas, kad jos nereikia įjungti ar išjungti. Ji reaguoja į savininko raktą – pakabuką, dažniausiai nešiojamą prisegtą prie transporto priemonės raktų. Šį prietaisą vartotojai gali patys ir įdiegti, nes tokios signalizacijos diegimas ne sudėtingesnis nei išmaniojo telefono ar modemo.
Lietuvos ekonomika vieną dieną turėtų tapti grįsta aukštos pridėtinės vertės, novatoriškais produktais ir paslaugomis. Taip teigiama Lietuvos strateginiuose dokumentuose. „Tai pati geriausia vizija Lietuvai. Neturėdami gamtinių išteklių geriausiai galime panaudoti žmogiškuosius”, – įsitikinęs V. Radzevičius.
Geriausia projekto inovacija – sausas medus
„INOprogresą“ sukūrėme konkurso pavidalu: norėjome kuo plačiau paskleisti žinią apie mūsų kūrėjus“, – pasakoja K. Šetkus.
Konkurse varžėsi 27 dalyviai. Jie buvo suskirstyti į grupes pagal Sumanios specializacijos strategijos prioritetus: energetika ir tvari aplinka, sveikatos technologijos ir biotechnologijos, agroinovacijos ir maisto technologijos, įtrauki ir kūrybinga visuomenė, nauji gamybos procesai, medžiagos ir technologijos, transportas, logistika ir ryšių technologijos.
„Po šios laidos tikimės sniego gniūžtės efekto. Didieji verslininkai eina savaime sėkmingu keliu. Tačiau mes tikimės paskatinti mažųjų inovatorių susidomėjimą ir įsitraukimą“, – sako K. Šetkus.
Žiūrovų balsų dauguma iš visų dalyvių buvo atrinktos 9 komandos. Finalinėje laidoje paaiškėjo laimėtojas. „INOprogreso“ komisija geriausia konkurso inovacija išrinko sausą medų. „Dalyvavimas šiame projekte buvo puiki proga įvertinti savo produkto galimybes. Laimėti buvo netikėta, nes visi dalyviai buvo labai stiprūs“, – teigia sauso medaus kūrėjas Erikas Treskovskis.
Sausas medus gaunamas naudojant unikalų būdą: purkštuvinį džiovinimą. Tai – ekonomiškai praktiškiausias džiovinimo būdas, kurio metu produktas atomizuojamas iki mikrodalelių ir iš jo išgarinama drėgmė. Toks medus išlaiko vertingąsias savybes. Sausas medus ypatingai aktualus pramonei, kurioje dėl lipnumo, kristalizavimosi ir klampumo originalaus pavidalo medus apsunkina gamybos procesus.
„Be abejo, mane labai domina inovacijos, nuolat stebiu, kas naujo mikrokapsuliacijos ir imobilizacijos srityse, kyla minčių, kaip dar būtų galima tai panaudoti“, – pasakoja E. Treskovkis.
Anot jo, „INOprogrese“ laimėtas prizas – viešinimo kampanija – ne tik padės visuomenei daugiau sužinoti apie sausą medų, bet ir paskatins kitus kūrybingus novatorius kurti žmonėms reikalingus, naujausiomis žiniomis paremtus, aukštos pridėtinės vertės produktus.
