Dialogas tarp mokslo ir verslo tampa dvikrypčiu naudos šaltiniu

Nors verslo ir mokslo bendradarbiavimas ne visada būna sklandus, tačiau įmonės vis dažniau remiasi moksliniais tyrimais, siekdamos kurti naujus sprendimus. Dar vis pasitaiko situacijų, kai mokslo bendruomenės sukurti sprendimai ne visada pateisina verslo atstovų lūkesčius.

Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Nov 24, 2017, 4:43 PM, atnaujinta Nov 24, 2017, 4:47 PM

Mokslo ir verslo bendradarbiavimo skatinimui 2007–2016 m. laikotarpiu išleista 628 mln. Eur, tačiau, remiantis Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) parengta 2016 m. Lietuvos ekonomine apžvalga, 2004–2012 m. inovacijų procese su viešųjų mokslinių tyrimų institutais bendradarbiavo mažiau nei 10 proc. Lietuvos įmonių.

Valstybinio audito duomenimis, 2012-2016 m. laikotarpiu daugiausiai naujų prototipų ir technologijų sukurta ir sukomercinta vykdant ūkio subjektų užsakymus, pasinaudojant Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) administruojamomis priemonėmis. Taigi tiek verslo, tiek mokslo bendradarbiavimas galėtų būti intensyvesnis, išnaudojant teik vienų, tiek kitų turimą potencialą.

Nors verslininkams ir mokslininkams gali būti sunku žvelgti viena kryptimi, norint išlikti konkurencingais, verslo atstovai turėtų labiau įvertinti mokslinių tyrimų teikiamą naudą ir pritaikyti naujausias moksliniais tyrimais pagrįstas žinias savo veikloje.

Inovatyvios įmonės uždirba daugiau

Statistikos departamento duomenimis, inovatyvių įmonių dalis Lietuvoje yra pasiekusi 40,7 proc. ir pagal šį rodiklį artėjame prie inovatyvių įmonių dalies vidutinio rodiklio ES, kur jis svyruoja ties 50 proc. riba. 40,7 proc. inovatyvių įmonių tenka beveik 75 proc. visų įmonių apyvartos. Tai reiškia, kad inovatyvių įmonių veiklos efektyvumas daugiau nei 4 kartus didesnis nei inovacijų savo veikloje nediegiančių įmonių.

„Tik inovacijomis galima konkuruoti efektyviai. Ar į naujus produktus ir paslaugas, ar į naujas technologijas, ar į naujus verslo ir organizacinius modelius, ar naujas rinkodaros priemones ir metodus – yra tik toks pasirinkimas, kuris priklauso nuo konkrečios pramonės šakos specifikos. Visos kitos investicijos konkuruojant nebus efektyvios“, – įsitikinęs Lietuvos inovacijų centro direktorius Mantas Vilys.

Jis priduria: „XX a. 6-ajame dešimtmetyje ekonomistas ir sociologas Josephas Schumpeteris yra pasakęs: „Naujų prekių, naujų technologijų, naujų žaliavos rūšių, naujų valdymo formų konkurencija <…> ne tik daro įtaką įmonių pelnui ir gamybos apimtims; ji ardo jų pagrindą ir sudaro grėsmę jų egzistavimui. Tokia konkurencija tiek efektyvesnė už įprastą, kiek bombardavimas efektyvesnis už durų išlaužimą, ir tokia stipri, kad paprastos konkurencijos formos tampa neefektyvios.“

Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra kviečia dalyvauti tarptautiniuose projektuose

MITA laukia naujų bendrų mokslo ir verslo projektų: paskelbtas ES kvietimas teikti paraiškas pagal priemonę „MTEP rezultatų komercinimo ir tarptautiškumo skatinimas“. Ši priemonė skirta finansuoti į rinką orientuotų mokslo-verslo MTEP projektų įgyvendinimą pagal tarptautinį „Eureka“ programos valstybių narių mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros bendradarbiavimo tinklą. Iki 2020 metų numatyta pagal šią priemonę skirti beveik 3 mln. eurų ES struktūrinių fondų lėšų. Projektai gali būti inicijuojami pagal 6 Sumanios specializacijos sritis.

Paraiškas gali teikti Lietuvos mokslo ir studijų institucijos, o galimi partneriai tiek privatūs juridiniai asmenys, kurių dalyvavimas būtinas, tiek mokslo ir studijų institucijos . Projektai turėtų būtų tarptautiniai, tai yra turi būti pasirinktas bent 1 tarptautinis partneris iš Europos Sąjungos valstybių. Tai gali būti tiek užsienio įmonė, tiek mokslo ir studijų institucija. Didžiausia vienam projektui skiriama lėšų suma yra 300 tūkst. eurų.

Nuo 1999 metų, Lietuva yra įgyvendinusi daugiau nei 100 EUREKA projektų, daugiausiai bendradarbiaujant su Suomija, Lenkija ir Belgija.

Daugiau informacijos rasite www.mita.lt, skiltyje tarptautinės programos. I etapo paraiškų pateikimo terminas: 2017-11-28, 17:00 val.

Norėdami komentuoti turite prisijungti.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.