Praėjusiais metais pasirodė ataskaita, kurioje buvo siekiama nustatyti tam tikrus rodiklius, pagal kuriuos būtų galima išsiaiškinti, ar mašininio mokymosi programinė įranga įgijo sąmonę. Kol kas nėra vienos teorijos apie tai, kaip sąmonė veikia ar kaip ji atsiranda, todėl naudojami rodikliai laikomi svarbiais ženklais, padedančiais įžvelgti sąmonę – nors jie nėra galutiniai.
Tyrėjų komandą sudarė neurologai, kompiuterių mokslininkai ir filosofai. Vienas iš taikytų metodų nustatyti rodikliams buvo remtis GWT (angl. Global Workspace Theory), kuri nagrinėja, kaip žmonės ir gyvūnai gali mąstyti ir atlikti užduotis.
Remtasi ir kitomis teorijomis – pavyzdžiui, „aukštesnės eilės“ sąmonės teorija (angl. higher-order theory of consciousness). Pagal šią teoriją, kad būtybė turėtų sąmonę, ji turi suvokti esanti mąstanti ir veikianti. Taip pat nustatant rodiklius remtasi gebėjimu logiškai atspėti, kas bus toliau (tai iš dalies pademonstravo ir dirbtinis intelektas), ir kitais metodais. Komanda išnagrinėjo, kaip šie rodikliai taikytini dabartiniams dirbtiniams intelektams.
Susiję straipsniai
„Mūsų analizė rodo, kad nė viena dabartinė DI sistema nėra sąmoninga, tačiau ji taip pat rodo, kad nėra akivaizdžių techninių kliūčių sukurti DI sistemas, kurios atitiktų šiuos rodiklius“, – ataskaitoje rašo komanda.
Suprasti dirbtinio intelekto sąmoningumą arba bent jau pabandyti nustatyti kriterijus, pagal kuriuos būtų galima nustatyti, ar jis išvystė sąmoningumą, gali padėti suprasti, kas apskritai yra sąmoningumas.
Gali būti, kad sąmonė gali būti nenumatyta organizmų sudėtingumo pasekmė. Gyvūnų sąmoningumas siejamas su didesniais gebėjimais, taigi galingesni dirbtinio intelekto modeliai gali tiesiog tapti sąmoningais net nesistengiant juos tokiais paversti, rašo „IFLScience“.
Tyrimas paskelbtas svetainėje „arXiv“.