Kadangi duomenų centrai, tenkindami intensyvius dirbtinio intelekto skaičiavimo poreikius, sunaudoja dar daugiau energijos, į orą išmetama vis daugiau teršalų. Tai jau dabar gali turėti įtakos visuomenės sveikatai ir iki 2030 m. vien JAV gali lemti maždaug 600 000 astmos atvejų ir 1300 ankstyvų mirčių per metus – tai sudaro daugiau nei trečdalį visų šioje šalyje kasmet mirštančių nuo astmos atvejų.
„Poveikis visuomenės sveikatai – tai tiesioginis ir apčiuopiamas poveikis žmonėms, kuris yra didelis ir neapsiriboja nedideliu duomenų centrų veikimo spinduliu“, – sako Shaolei Renas iš Kalifornijos universiteto (JAV). Kadangi oro tarša gali keliauti dideliais atstumais, didėjantis teršalų kiekis gali paveikti žmonių sveikatą visoje šalyje, sako jis.
Sh. Renas ir jo kolegos šiuos skaičiavimus parengė remdamiesi prognozuojamu duomenų centrų elektros energijos poreikiu. JAV dalis šio poreikio tenkinama deginant iškastinį kurą, kuris išskiria oro teršalus, žinomus kaip sukeliančius sveikatos sutrikimus – pavyzdžiui, smulkias kietąsias daleles.
Susiję straipsniai
Pavyzdžiui, mokslininkų teigimu, elektros energijos sąnaudos, reikalingos vienam iš šiuolaikinių didžiųjų kalbos modelių apmokyti, gali pagaminti oro teršalų, kurie prilygsta lengvojo automobilio važiavimui daugiau nei 10 000 kelionių pirmyn ir atgal nuo Niujorko iki Los Andželo (panašus, tik tūkstančiu kilometrų mažesnis atstumas būtų nuo Vilniaus iki Madrido).
Siekdami sumodeliuoti tokį oro taršos ir išmetamųjų teršalų poveikį JAV, tyrėjai naudojo JAV aplinkos apsaugos agentūros pateiktą priemonę. Jie apskaičiavo, kad nacionaliniu mastu duomenų centrai iki 2030 m. sukels bendrų visuomenės sveikatos išlaidų, kurios gali viršyti 20 mlrd. dolerių. Tai yra maždaug dvigubai daugiau nei JAV plieno gamybos pramonės išlaidos visuomenės sveikatai – ir anot tyrėjų, gali varžytis su dešimčių milijonų mašinų išmetamų teršalų poveikiu sveikatai didžiausiose JAV valstijose.
Energijai imlūs duomenų centrai jau daro poveikį visuomenės sveikatai. Tyrėjai apskaičiavo, kad Virdžinijos duomenų centrų alėjoje esančių objektų atsarginiam maitinimui naudojami dujomis varomi generatoriai jau dabar gali sukelti 14 000 astmos simptomų atvejų, o visuomenės sveikatos išlaidos gali siekti 220–300 mln. dolerių per metus, jei generatorių išmetamų teršalų kiekis sudaro tik 10 proc. valstijos valdžios institucijų leidžiamo lygio.
Esant didžiausiam leistinam lygiui, bendros visuomenės sveikatos išlaidos gali išaugti 10 kartų ir siekti apie 2–3 mlrd. dolerių per metus. Tokios problemos paliečia ne tik vietos gyventojus, bet ir tolimesnių valstijų gyventojus.
Kai kurios technologijų bendrovės, besirengiančios statyti duomenų centrus, remia mažai taršios energijos šaltinius, finansuoja atsinaujinančiosios energijos projektus ir investuoja tiek į įprastas branduolines elektrines, tiek į naujas branduolinių reaktorių technologijas. Tačiau kol kas daugelis duomenų centrų vis dar labai priklauso nuo iškastinio kuro, pavyzdžiui, gamtinių dujų, – ankstesnių tyrimų duomenimis, duomenų centrai iki 2030 m. gali padidinti JAV dujų poreikį maždaug tiek, kiek dar viena Niujorko valstija ar Kalifornija, rašo „New Scientist“.
„Klausimas dėl dirbtinio intelekto ir duomenų centrų kompiuterijos poveikio sveikatai yra svarbus“, – sako Benjaminas Lee iš Pensilvanijos universiteto. Jis apibūdino šį dokumentą kaip „pirmąjį, kuriame šios išlaidos įvertintos ir išreikštos doleriais“, tačiau taip pat įspėjo, kad konkrečius skaičius pagrindžiantys apytiksliai skaičiavimai ir prielaidos turi būti patvirtinti papildomais tyrimais.
Tyrimas paskelbtas „arXiv“.