„Dirbtinis intelektas plinta žaibiškai, ne išimtis ir akademinė aplinka. Vis dėlto, jei ši tendencija nevaldomai tęsis, aukštojo mokslo skaidrumas ir studentų žinių tikrumas kels daug klausimų. Juk augantis studentų DI pasitelkimas natūraliai verčia abejoti aukštųjų mokyklų gebėjimu jį kontroliuoti. Vien turimi duomenys rodo, kad per pastaruosius kelis metus šio įrankio panaudojimas kai kur išaugo net 7 kartais“, – dalijasi Chorst Klaus, vienas tyrimo autorių.
7 iš 10 studentų diplominių darbų parašyti DI pagalba
Tyrimą atlikusi įmonė UAB „Identific“ gruodžio pradžioje išanalizavo 533 Lietuvos studentų magistro ir bakalauro baigiamuosius darbus, pateiktus 2020 m. ir 2024 m. Kaip sako bendrovės vadovas, per ketverius metus situacija, kalbant apie DI aptikimą moksliniuose darbuose, pasikeitė kardinaliai, o gauti duomenys tik parodo žaibišku greičiu blogėjančią situaciją.
Susiję straipsniai
„Atliekant analizę buvo peržiūrėti studentų darbai anglų, vokiečių ir lietuvių kalbomis – pastarųjų kategorija buvo didžiausia. Tyrimui atlikti buvo naudojamas „Identific“ daugiakalbis DI teksto atpažinimo modelis. Jis leido nustatyti, kad 2020 m. DI naudojimas bakalauro darbuose buvo gana ribotas. Tik 10 proc. darbų turėjo DI požymių, tačiau jau 2024-aisiais šis rodiklis šoktelėjo iki 68 proc. DI sugeneruotas turinys, sudarantis bent vieną pilną puslapį ar daugiau, per ketverius metus padidėjo nuo 1 proc. iki 41 proc., o mokslinių darbų išvadų dalyje aptiktas DI mastas paaugo nuo 3 proc. iki 30 proc. Šie rezultatai – daugiau nei iškalbingi ir verčia ne juokais sunerimti. Bendrai žiūrint į šių metų tendencijas, 7 iš 10 darbų yra aptinkamas DI pėdsakas, o tai – kritinis indikatorius, kad neoriginalių darbų skaičius augs, o studentai diplomus gaus ne už savo, bet DI žinias. Vadinasi, jog diplomuotų specialistų gabumai ir galimybės mažės, todėl ilgainiui nukentės ir šalies darbo rinkos kokybė“, – pabrėžia Nazim Tchagapsov, UAB „Identific“ vadovas.
Išanalizuoti magistro ir bakalauro darbai iš 20 aukštųjų mokyklų
Taip pat N. Tchagapsov priduria, kad tokias niūrias tendencijas pagrindžia DI pasitelkimo mastas akademinėje šalies aplinkoje. Kaip sako jis, tyrimas buvo atliktas iš viešai prieinamų skirtingų 20 aukštųjų mokyklų auklėtinių baigiamųjų magistrų ir bakalaurų darbų: „Analizė atlikta peržiūrint aukštųjų mokyklų auklėtinių diplominius darbus, įkeltus į „eLABa“ virtualią saugyklą. Į tiriamąjį lauką įėjo Vilniaus universiteto, Europos humanitarinio universiteto, Šiaulių valstybinės kolegijos, Šiaulių universiteto, SMK aukštosios mokyklos, Lietuvos verslo kolegijos, Utenos kolegijos, ISM vadybos ir ekonomikos universiteto, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, Vilniaus dailės akademijos, Vilniaus Gedimino technikos universiteto, Klaipėdos universiteto, Mykolo Romerio universiteto, Kauno technologijos universiteto, Klaipėdos valstybinės kolegijos, Panevėžio kolegijos, Lietuvos sporto universiteto, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos, LCC tarptautinio universiteto ir Vilniaus verslo kolegijos diplominiai darbai.“
Stojo į kovą su DI problemos ignoravimu
Į kovą su DI problemos ignoravimu moksliniuose darbuose įmonė „Identific“ stojo dar šių metų antroje pusėje. Bendrovė ne tik surengė meninį performansą prie Vilniaus universiteto, laidojant lietuvių kalbą šalies aukštajame moksle, bet ir kreipėsi į Lietuvos institucijas dėl ignoruojamos nacionalinės kalbos studentų moksliniuose darbuose, siekiant aptikti DI.
„Šis atliktas tyrimas tik pagrindžia, kad akademinėje bendruomenėje turime opią problemą, kurią reikia spręsti. Apie situacijos kompleksiškumą ir būsimus padarinius bandėme informuoti ne tik aukštąsias mokyklas, visuomenę, bet ir aukščiausius šalies pareigūnus. Abejingi likti negalime, nes žinome, kad nekontroliuojamas DI naudojimas moksliniuose darbuose – meškos paslauga studentams, o kartu ir visiems mums. Vis dėlto neužkirtę tam kelio ateityje neišvengiamai susidursime su menkos kompetencijos specialistais“, – sako C.Klaus.
N.Tchagapsov priduria, kad DI pasitekimas nėra savaime blogas įrankis, tačiau svarbu griežtai jį riboti ir skatinti jį pasitelkti tik siekiant ugdyti studentų kūrybiškumą: „Mes nesakome, kad DI panaudojimą moksliniuose darbuose reikia visiškai drausti, tačiau būtina nustatyti aiškias gaires ir taisykles, užtikrinančias etišką ir atsakingą jo pasitelkimą. Paprasčiausia studentams reikia parodyti, kad DI gali būti puikus kūrybiškumo įrankis, leidžiantis pagerinti darbo analizę, o ne skatinantis eiti nesąžiningu keliu. Apmaudu, jog Lietuvos mokslo ir studijų institucijos yra skirtingai reglamentavusios arba iš vis nereglamentavo DI panaudojimo studentų, tyrėjų ar mokslininkų darbuose. Vis tik švietimo institucijos turi prisiimti lyderystę, skatindamos auklėtinių kritinį mąstymą ir mokydamos, kaip tinkamai integruoti DI į akademinius procesus juose išvengiant nesąžiningumo“.
Specialią sistemą „Identific“, padedančią aptikti DI naudojimą mokslo darbuose ar plagiatus, sukūrė lietuvių bendrovė „Lingua Intellegens“. Tekstų sutapties atpažinimo principu veikiančia sistema gali naudotis studentai, dėstytojai, teisininkai, žurnalistai, verslo bendruomenė ir kiti norintys. Lietuvių kurta sistema veikia 129 kalbomis.