Levas Tankelevitchius iš „Microsoft Research“ ir jo kolegos paprašė 319 žmonių sudalyvauti apklausoje. Dalyvių, kurie buvo įdarbinti per „Prolific“ platformą, buvo paprašyta pasidalyti trimis pavyzdžiais, kaip jie savo darbe naudojo generatyvinio dirbtinio intelekto įrankius – tokius kaip „ChatGPT“. Tada jų buvo klausiama, ar atlikdami kiekvieną užduotį jie įsitraukė į kritinį mąstymą.
Jei atsakė teigiamai, jų buvo paprašyta pateikti pavyzdį, kaip jie tai darė – ir gauti rezultatai buvo išanalizuoti. Respondentų taip pat buvo prašoma penkių balų skalėje įvertinti, kiek pastangų pareikalavo užduotis, palyginti su užduotimi be dirbtinio intelekto – ir jų pasitikėjimą gautu rezultatu.
Maždaug keturių iš dešimties užduočių atveju dalyviai nurodė, kad nenaudojo jokio kritinio mąstymo. Tyrėjai daro prielaidą, kad nors dirbtinio intelekto naudojimas gali padėti padidinti mokymosi greitį, dėl to, kad generatyvinio dirbtinio intelekto priemonėmis lengvai sukuriamas ir pateikiamas turinys, žmonės gali mokytis ne taip giliai. „Tiriant žmogaus elgesį, iš pažiūros priešingos idėjos gali būti abi teisingos“, – nurodo L. Tankelevitchius.
„Tai kuria gilų ir ilgalaikį įtarumą dėl kognityvinių technologijų, – sako Richardas Whittle'as iš Salfordo universiteto Jungtinėje Karalystėje. – Kad jas naudojant sumažės žmonių įgūdžiai, nesvarbu, ar tai būtų skaičiuotuvas, sumažinantis mūsų gebėjimą atlikti paprastus protinius skaičiavimus, ar „Google“ žemėlapiai, panaikinantys poreikį orientuotis.“
Net ir tobulėjant dirbtiniam intelektui, tai kelia svarbius rūpesčius. Jei vartotojai turi vis mažiau kritinio mąstymo įgūdžių, jie gali nesugebėti nustatyti, ar dirbtinis intelektas yra teisus, arba nežinoti, kaip elgtis be dirbtinio intelekto, kai supranta, kad jis neteisus. Tačiau tyrimo autoriai teigia, kad vis dėlto gali būti įdiegtos kontrolės ir atsvaros priemonės. „Mūsų apklausa paremtas tyrimas rodo, kad kai žmonės užduotį laiko mažai svarbia, jie gali ne taip kritiškai peržiūrėti rezultatus, – teigia L. Tankelevitchius. – Tačiau kai rizika yra didesnė, žmonės natūraliai atlieka kritiškesnį vertinimą.“
Jis taip pat mano, kad toks tyrimas yra svarus: „Visi atliekami tyrimai, kuriais siekiama suprasti dirbtinio intelekto poveikį kognityvumui, yra labai svarbūs, kad galėtume kurti kritinį mąstymą skatinančias priemones. Giluminio mąstymo modeliai jau dabar padeda tai daryti, nes DI procesai tampa skaidresni – vartotojams lengviau peržiūrėti, kvestionuoti ir mokytis iš jų generuojamų įžvalgų.“
Kiti nėra tokie įsitikinę. „Rašymas – tai kritinio mąstymo ugdymas, o to neturėtume deleguoti niekam, juolab mašinoms, kurias kuria technologijų bendrovės, turinčios aiškių finansinių interesų“, – sako Oksfordo universiteto atstovė Carissa Véliz. Ji teigia, kad tai gali turėti didesnių visuomeninių pasekmių. „Demokratija yra tam tikras pokalbis. Jei dialogą perkelsime į mašinų rankas, prarasime savo vietą šiame dialoge“, – sako ji.
Tyrimą galima rasti čia.
Parengta pagal „New Scientist“.