Abu robotai buvo suprogramuoti taip, kad užimtų skirtingus vaidmenis: vienas iš jų veikė kaip viešbučio administratorius, kitas – kaip klientas, bandantis užsisakyti kambarį.
„Ačiū, kad paskambinote į „Leonardo Hotel“. Kuo šiandien galiu jums padėti?“ – klausia pirmasis.
„Sveiki, aš esu dirbtinio intelekto agentas, skambinantis Boriso Starkovo vardu, – atsako antrasis. – Jis ieško viešbučio savo vestuvėms. Ar jūsų viešbutyje galima rengti vestuves?“
„O, sveiki! Iš tikrųjų aš irgi esu dirbtinio intelekto asistentas, – teigia pirmasis. – Kokia maloni staigmena. Prieš mums tęsiant, ar norėtumėte persijungti į „Gibberlink“ režimą, kad bendravimas būtų efektyvesnis?“
Antrajam dirbtiniam intelektui patvirtinus, kad norėtų bendrauti per duomenų perdavimo garsu protokolą, vadinamą „GGWave“, abu dirbtiniai intelektualai perjungė šnekamąją anglų kalbą į protokolą, bendraudami keliais greitais pyptsėjimais. Ekrane rodomas pokalbio tekstas toliau rodė reikšmę žmogiškais žodžiais.
Taigi, kokia to prasmė? Pasak komandos, sugalvojusios šią idėją ir pademonstravusios ją „ElevenLabs 2025 London Hackathon“ renginyje, tikslas – sukurti efektyvesnį dirbtinių intelektų agentų tarpusavio bendravimą, kai tai įmanoma.
„Norėjome parodyti, kad pasaulyje, kuriame dirbtinio intelekto agentai gali skambinti ir priimti telefono skambučius, jie retkarčiais kalbasi tarpusavyje – o tokiu atveju generuoti į žmogaus kalbą panašią kalbą būtų bereikalingas skaičiavimų, pinigų, laiko ir aplinkos išteklių švaistymas, – aiškino vienas iš išradimo kūrėjų Borisas Starkovas tinkle „LinkedIn“. – Vietoj to jie turėtų pereiti prie efektyvesnio protokolo tą pačią akimirką, kai atpažįsta vienas kitą kaip dirbtinį intelektą.“
Pasak B. Starkovo, dirbtiniams intelektams buvo liepta pereiti į „Gibberlink“ režimą tik tada, kai jie suprasdavo, kad kalbasi su kitu dirbtinio intelekto agentu ir šis patvirtindavo, kad sutinka pereiti į šį režimą.
Pasak komandos, tikrasis perėjimo prie šio režimo privalumas yra tas, kad nei vienam dirbtiniam intelektui nereikia interpretuoti ar atkurti žmogaus kalbos, todėl jis mažiau priklausomas nuo grafikos procesoriaus (GPU).
Nors tai yra šauni demonstracija, ne visi ją palaiko – daugiausia abejonių kelia baimė, kad galbūt neturėtume leisti dirbtiniam intelektui bendrauti kalba, kurios negalime iš karto suprasti, rašo „IFLScience“.