„Vikipediją“ valdantis pelno nesiekiantis Vikipedijos fondas teigia, kad nuo 2024 m. sausio 50 proc. išaugo tinklo duomenų srautas, kuriuo prašoma parsisiųsti vaizdų ir vaizdo įrašų iš jos katalogų. Šį šuolį daugiausia lemia automatinės duomenų rinkimo programos, kurias kūrėjai naudoja rinkdami apmokymų duomenis savo dirbtinio intelekto modeliams. Šis precedento neturintis interneto srauto padidėjimas reiškia, kad „Vikimedija“ turi išleisti daugiau pinigų.
„Buvo įvairių pranešimų apie kitas turinio svetaines, kurios taip pat kenčia, tačiau kai toks matomas ir kritiškai svarbus objektas kaip „Vikimedija“ viešai paskelbia tokį pareiškimą, žmonės atkreipia dėmesį, – sako Elena Simperl iš Londono karališkojo koledžo. – Klausimas, kurį jie aptaria, kelia labai didelį nerimą, ir tai sakau kaip mokslininkė, daugiau nei 15 metų dirbanti dirbtinio intelekto ir atsakingų dirbtinio intelekto [tyrimų] srityje.“
Fondas teigia, kad 65 proc. brangiausio interneto srauto sudaro duomenų nuskaitymo botai. Jie dažnai užklausia mažiau populiarių straipsnių, o šios užklausos turi keliauti iki centrinio duomenų centro, užuot pasinaudojus populiaresniais ir ne taip giliai saugomais straipsniais.
„Vikimedijos“ fondo produktų direktorė Birgit Müller sako, kad organizacija „ieško būdų, kaip valdyti botų srautą“, taip pat prašo komercinių vartotojų „tiesiogiai remti „Vikimedijos“ projektų tvarumą“.
„Vienas dalykas, į kurį dažnai neatsižvelgiama, kalbant apie viešąjį turinį arba atvirai licencijuojamą turinį, yra tai, kad turinys yra nemokamas, tačiau infrastruktūra nėra nemokama, – sako E. Simperl. – Infrastruktūra kainuoja daug pinigų, o tie ištekliai ir žmonės, reikalingi jai valdyti, turi būti iš kažkur paimti.“
„Vikimedijos“ fondas paskelbė duomenų nuskaitymo botų kūrėjų identifikavimo projektą, kurio tikslas – 30 proc. sumažinti automatinio duomenų nuskaitymo srauto pralaidumą.
„Vikimedija“ taip pat susiduria su tiesiogine konkurencija – dirbtinio intelekto pokalbių robotais, kurie gali atsakyti į klausimus įvairiomis temomis, net jei dirbtinio intelekto atsakymai ne visada atitinka faktus. Nors „Vikimedijos“ svetainių lankomumas tiesiogiai dėl naujausių dirbtinio intelekto pokyčių nesumažėjo, B. Müller išreiškė susirūpinimą dėl to, kad dirbtinio intelekto paslaugos, kurios „naudojasi „Vikimedijos“ turiniu, kad pateiktų greitas mašinų sukurtas santraukas ir atsakymus“, paprastai nepateikia tinkamų citatų ir „užkerta kelius žmonėms prieiti prie pirminių informacijos šaltinių“.
Keliuose tyrimuose netgi nustatyta požymių, kad dirbtinio intelekto generuojamas turinys gali skverbtis į „Vikipedijos“ įrašus. Tačiau „Vikimedijos“ fondas nebūtinai prieštarauja šiai technologijai. Jis jau naudoja dirbtinio intelekto įrankius, padedančius žmogiškiesiems redaktoriams „Vikipedijos“ svetainėse aptikti vandalizmą, numatyti straipsnių kokybę, įvertinti straipsnių skaitomumą ir siūlyti redaguoti straipsnius, rašo „New Scientist“.