Parkinsono ligai būdinga tai, kad daugėja neteisingai sulankstyto baltymo, vadinamo alfa-sinukleinu, formų. Buvo pasiūlyta, kad šio baltymo sankaupų būtų galima ieškoti stuburo smegenų skystyje arba odos biopsijose.
Ieškodami nebrangios, neinvazinės alternatyvos, Aniruthas Ananthanarayananas iš Šiaurės Teksaso universiteto ir jo kolegos surinko 195 balso įrašus iš 31 žmogaus, iš kurių 23 buvo diagnozuota Parkinsono liga. Kai kurie iš šių įrašų buvo panaudoti keturiems dirbtinio intelekto modeliams apmokyti, kaip nustatyti šią ligą – remiantis tokiomis balso savybėmis kaip balso trūkčiojimas ir netaisyklingas garso aukštis.
Iki 90 proc. Parkinsono liga sergančių žmonių patiria dizartriją, kuri apibrėžiama kaip sunkumas kalbėti – nes susilpnėja kalbai naudojami raumenys, sako tyrime nedalyvavęs Christopheris Bishopas iš Binghamtono universiteto Niujorko valstijoje.
Kai modeliai buvo apmokyti, jiems patvirtinti buvo naudojami skirtingi dalyvių balso įrašai. Išbandžius likusius įrašus, modeliai daugiau nei 90 proc. tikslumu atpažino Parkinsono liga sergančius žmones.
Ch. Bishopas teigia, kad dizartriją sukelia atskirų nervinių takų pažeidimas – o ne tų, kurie gali turėti įtakos judesiams – ir šis pažeidimas gali atsirasti anksčiau Parkinsono ligos progresavimo metu, todėl tokie balso pokyčiai yra „intriguojantis ankstyvas Parkinsono ligos žymuo“.
Balsu paremtas metodas „yra labai perspektyvus kaip ankstyvosios patikros priemonė“, sako Aidenas Arnoldas iš „Rune Labs“ – programinės įrangos ir duomenų analizės bendrovės, kuri užsiima tiksliąja neurologija Kalifornijoje. „Kadangi reikia tik mikrofono ir interneto ryšio, šį metodą būtų galima naudoti nuotoliniu būdu, plačiu mastu, net ir tose vietose, kur neurologai nėra lengvai pasiekiami“, – teigia specialistas.
Tačiau A. Arnoldas įspėja, kad šiame tyrime naudotas duomenų rinkinys buvo nedidelis. Pasak jo, prieš pradedant šį metodą naudoti kaip standartinį diagnostinį metodą, reikia didesnio duomenų rinkinio, sudaryto iš balso įrašų su įvairiais akcentais.
Tyrimas paskelbtas „medRxiv“.
Parengta pagal „New Scienist“.