Anot specialistų, artimoje ateityje DI gebės pakankamai tiksliai atskirti, kurie odos dariniai reikalauja gydytojo įvertinimo, o kurie – nepavojingi. Vis dėlto, kol tai taps patikima praktika, teks dar šiek tiek palaukti.
„Kiekvienais metais atliekami įvairūs tyrimai, bandant išsiaiškinti DI potencialą medicinoje. Diagnozuojant odos ligas, dirbtinis intelektas vis dar vidutiniškai klysta maždaug 20 proc. atvejų. Todėl gydytojo žinios, klinikinė patirtis ir gebėjimas vertinti kontekstą išlieka nepakeičiami“, – sako Lazerinės dermatologijos centro vadovas, gydytojas onkodermatologas dr. Viktoras Sidorovas.
Kur DI vis dar klysta?
Nors DI turi didžiulį potencialą dermatologijoje, jo taikymas vis dar susiduria su reikšmingais iššūkiais, ribojančiais patikimumą ir platesnį integravimą į klinikinę praktiką.
Viena pagrindinių problemų – treniravimo duomenų įvairovės stoka. Daugelis DI modelių buvo kuriami naudojant vaizdus, kuriuose vyrauja šviesios odos pacientai. Dėl to algoritmai dažnai prasčiau veikia su tamsesne ar įdegusia oda bei mišrios kilmės žmonėmis – pavyzdžiui, kai vienas iš tėvų yra baltaodis, o kitas – juodaodis ar azijietis.
„Rinkoje netrūksta programėlių, kurios žada stebuklus, bet dažnai jos nėra iki galo patikrintos ar atitinkančios medicinos standartus. Parsisiųsti ir pažaisti galima, bet patikėti technologijoms savo sveikatą yra pernelyg rizikinga. Mūsų klinikos rekordas – diagnozuota melanoma vos iš 1,5 milimetro darinio. Dirbtinis intelektas kol kas to padaryti negali“, – pastebi onkodermatologas.
Dr. V. Sidorovas taip pat pažymi, kad dauguma DI sistemų veikia remiantis vien tik vizualine informacija – odos nuotraukomis. Tačiau realioje klinikinėje praktikoje gydytojas vertina kur kas daugiau – paciento ligos istoriją, apžiūros metu jaučiamus pojūčius (pvz., darinio kietumą), individualius rizikos veiksnius. Šių veiksnių ignoravimas gali lemti klaidingas išvadas.
Pacientų duomenų saugumas – svarbiausia
Kalbant apie DI taikymą medicinoje, gydytojo teigimu, neretai pamirštamas vienas esminių aspektų – pacientų duomenų saugumas ir privatumas.
„Viešai prieinami DI įrankiai, ypač tie, kurie nėra sukurti specialiai medicinos reikmėms, nėra sertifikuoti naudoti su jautriais sveikatos duomenimis. Jie negali garantuoti, kad informacija apie paciento būklę liks konfidenciali ar nebus panaudota netinkamai“, – pastebi Lazerinės dermatologijos centro vadovas.
Nors DI dar neatlieka stebuklų, kaip vaizduojama fantastiniuose filmuose, onkodermatologo dr. Viktoro Sidorovo teigimu, jis jau dabar yra vertingas pagalbininkas klinikinėje praktikoje. Šiuo metu didžiausią naudą DI teikia automatizuojant administracines užduotis ir mažinant biurokratinę naštą.
„Nuolat bandau įvairius DI pagrindu veikiančius įrankius, kurie galėtų palengvinti kasdienius procesus. Vis tik pagrindinė gydytojo užduotis yra bendrauti ir gydyti pacientus“, – teigia medikas.
Kada galima tikėtis DI proveržio?
Pasak onkodermatologo dr. Viktoro Sidorovo, dirbtinis intelektas turi didžiulį potencialą palengvinti dermatologų darbą, tačiau tam dar reikia laiko.
„Ilgos eilės pas specialistus dažnai atgraso žmones nuo profilaktinių apgamų patikrų. Esu tikras, kad ateityje DI padės tai išspręsti – jis gebės atlikti pirminę odos darinių analizę, o gydytojai galės koncentruotis į sudėtingiausius atvejus. Vis dėlto iki tol dar reikia apmokyti sistemas atpažinti odos vėžį ant skirtingų odos tipų bei skirtingų kūno vietų. Plaukuotos odos zonos dirbtiniam intelektui vis dar yra didelis iššūkis“, – sako gydytojas.
Prognozuojama, kad artimiausiu metu DI algoritmai žengs į dar gilesnį personalizuotos medicinos lygmenį – jie analizuos ne tik odos vaizdus, bet ir ligos istoriją, laboratorinius duomenis ir net genetinę informaciją. Tokia multimodalinė analizė leis priimti tikslesnius sprendimus tiek diagnozuojant, tiek skiriant gydymą.
„Neabejoju, kad ateityje dirbtinį intelektą taikantys dermatologai pakeis tuos, kurie jo nenaudos. Vis dėlto šiandien DI dar nėra pasiruošęs savarankiškai diagnozuoti odos ligų ar skirti gydymo“, – akcentuoja dr. V. Sidorovas.