Verslininkas ir buvęs „The New York Times“ bei „The Wall Street Journal“ vyriausiasis technologijų redaktorius Rajivas Pantas sako, kad jo nuomone, dirbtinis intelektas kelia pavojų tokiai informacijai, kaip naujienos – kurios yra istorinių įrašų dalis.
„Apie šią „skaitmeninės archeologijos“ problemą galvoju nuo tada, kai pradėjo veikti „ChatGPT“, ir kiekvieną mėnesį ji tampa vis aktualesnė, – sako R. Pantas. – Šiuo metu nėra patikimo būdo, kaip dideliu mastu atskirti žmogaus sukurtą turinį nuo dirbtinio intelekto sukurtos medžiagos. Tai ne tik akademinė problema, ji daro įtaką viskam – nuo žurnalistikos iki teisinių išvadų ir mokslinių tyrimų.“
Kibernetinio saugumo įmonės „Cloudflare“ darbuotojo Johno Grahamo-Cummingo nuomone, informacija, gauta iki 2022 m. pabaigos, kai pradėjo veikti „ChatGPT“, prilygsta žemo radioaktyvumo fono plienui. Šis metalas, sukurtas prieš 1945 m. liepos 16 d. įvykdytą Trejybės branduolinės bombos bandymą, yra vertinamas naudojant subtiliuose moksliniuose ir medicininiuose prietaisuose, nes jame nėra silpno radioaktyvaus užterštumo iš atominio ginklo laikų, dėl kurio rodmenyse atsiranda triukšmas.
Susiję straipsniai
J.Grahamas-Cummingas sukūrė svetainę lowbackgroundsteel.ai, kurioje archyvuojami duomenų šaltiniai, kurie nebuvo užteršti dirbtiniu intelektu – pavyzdžiui, visas 2022 m. rugpjūčio Vikipedijos archyvas. Tyrimai jau parodė, kad šiandien Vikipedija turi didžiulio dirbtinio intelekto indėlio požymių.
„Yra toks momentas, kai viską darėme patys, o paskui kažkuriuo metu mus ėmė gerokai papildyti šios pokalbių sistemos, – sako jis. – Taigi, idėja buvo pasakyti – galite tai laikyti užterštumu arba tam tikru šydu – žinote, žmonės, mes čia patekome. O po šio taško sulaukėme papildomos pagalbos.“
Nuo 1996 m. viešąjį internetą archyvuojančio projekto „Wayback Machine“ vykdantysis interneto archyvo vadovas Markas Grahamas sako, kad jis skeptiškai vertina bet kokių naujų pastangų archyvuoti duomenis veiksmingumą – nes interneto archyvas kasdien saugo iki 160 terabaitų naujos informacijos.
Užuot saugojęs internetą iki DI, M. Grahamas nori pradėti kurti DI rezultatų archyvus būsimiems tyrėjams ir istorikams. Jis planuoja pradėti uždavinėti pokalbių robotams po 1000 aktualių klausimų per dieną – ir saugoti jų atsakymus. Kadangi tai tokia didžiulė užduotis, jis netgi naudos dirbtinį intelektą: dirbtinis intelektas fiksuos kintančią dirbtinio intelekto produkciją ateities žmonių smalsumui.
„Jūs užduodate jam konkretų klausimą ir gaunate atsakymą, – pasakoja M. Grahamas. – O rytoj užduosite jam tą patį klausimą ir tikriausiai gausite šiek tiek kitokį atsakymą.“
J. Grahamas-Cummingas pabrėžia, kad jis nėra nusiteikęs prieš dirbtinį intelektą ir kad žmogaus sukurtos informacijos išsaugojimas iš tikrųjų gali būti naudingas dirbtinio intelekto modeliams. Taip yra todėl, kad prastos kokybės dirbtinio intelekto produkcija, kuri vėl įtraukiama į naujų modelių mokymą, gali turėti žalingą poveikį ir sukelti vadinamąjį modelio žlugimą. Jo teigimu, būtų verta to vengti, rašo „New Scientist“.
„Kada nors vienas iš šių dirbtinių intelektų sugalvos kažką, ko mes, žmonės, nesugalvojome. Jis įrodys matematinę teoremą, padarys kažką labai naujo. Ir aš nesu tikras, ar pavadinčiau tai užterštumu“, – sako Graham-Cummingas.