Bauginantys vaizdai: technologijos leidžia pamatyti, kas nutiktų didmiesčiui, jei išsiveržtų legendinis ugnikalnis

2025 m. rugpjūčio 28 d. 13:35
Lrytas.lt
Tokijo miesto valdžia paskelbė dirbtiniu intelektu sukurtą vaizdo įrašą, kuriame matyti Fudzijamos ugnikalnio išsiveržimo padariniai – kad atkreiptų dėmesį į tai, kas gali laukti Japonijos sostinės, rašo „The Independent“.
Daugiau nuotraukų (1)
Tai pirmas kartas, kai pareigūnai pasitelkė dirbtinį intelektą siekdami informuoti ir šviesti žmones apie galimas Fudzijamos ugnikalnio išsiveržimo pasekmes ir ragindami gyventojus geriau pasiruošti.
Prognozuojama, kad pelenai Tokijuje pradėtų kristi praėjus maždaug vienai-dviem valandoms po pirminio išsiveržimo ir jų susikauptų nuo 2 iki 10 cm. Kai ugnikalnis paskutinį kartą išsiveržė 1707 m., sprogimas ir po jo sekęs pelenų kritimas truko dvi savaites. Vaizdo į raše matyti, kaip didžiuliai pilki grybo pavidalo debesys apgaubia Tokiją – ir sostinė paskęsta užterštame smoge.
„Vulkaniniai pelenai sudaryti iš smulkių dalelių. Dėl savo unikalių savybių jos kelia daug pavojų sveikatai ir visuomenei“, – sakoma vaizdo įraše.
Trijų minučių trukmės imitaciniame vaizdo įraše rodoma, kad didelį poveikį pajustų Tokijo transporto sistemos – nes ant geležinkelio bėgių ir pakilimo takų patekę pelenai sustabdytų traukinius bei lėktuvus.
Šių metų kovą gyventojams galimo išsiveržimo atveju buvo pateiktos rekomendacijos likti namuose, ir apsirūpinti maisto produktais, jei išsiveržęs Fudzijamos ugnikalnis padengtų Tokiją pelenais – taip nurodoma vyriausybės ekspertų grupės paskelbtose gairėse.
Evakuotis rekomenduojama tik tuo atveju, jei pelenų susikauptų daugiau nei 30 cm, ypač šalia medinių pastatų, kuriems gresia griūtis.
Ekspertai parengė gaires remdamiesi vyriausybės prašymu ištirti Fudzijamos ugnikalnio išsiveržimo poveikį Tokijui ir parengti atsakomąsias priemones.
Nors ekspertai teigia, kad Fudzijamos ugnikalnis nepasižymi jokiais artėjančio išsiveržimo požymiais, valdžios institucijos jį atidžiai stebi, nes jis laikomas ne užgesusiu, o miegančiu ugnikalniu.
Ekspertai rekomendavo vyriausybei nustatyti vietas, kur laikinai būtų galima laikyti ugnikalnio pelenus, siekiant palengvinti pagalbos teikimą. Jie siūlo pelenus naudoti statybose, išmesti į sąvartynus arba, jei reikia, išpilti juos į vandenyną,
Jie taip pat pabrėžė, kad reikia šviesti gyventojus apie išsiveržimo poveikį ir apmokyti daugiau ugnikalnių katastrofų padarinių likvidavimo ekspertų, rašo „The Independent“.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2026 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.