Atsakydamas į tradicinį tinklalaidės klausimą apie pirmąją pažintį su dirbtiniu intelektu A. Iškauskas tikina, kad tik neseniai pradėjo naudotis dirbtinio intelekto produktais. Tačiau neslepia tik vėliau supratęs, kad DI jau kurį laiką buvo jo gyvenime, tik paprastesnėje formoje.
„Tai dainų pasiūlymai, filmų „Netflix“ siūlymai, kitos rekomendacijos internetinėse parduotuvėse“, – atviravo svečias.
A. Iškauskas DI išskiria didesniu savarankiškumu, kuris skiriasi nuo kitų, mums seniau matytų, įrankių.
„Kai kalbame apie dirbtinį intelektą, svarbiausias dalykas ne tik jo apsimokymas, bet autonomiškumas“, – teigė ekspertas.
Ar kultūrai reikalingas dirbtinis intelektas?
Nors kultūra labiau matoma kaip humanitariškas dalykas, o dirbtinis intelektas – technologija, A. Iškauskas mato dvi priežastis jo naudojimui kūrybos procesuose.
„Kaip praktinė priežastis, tai yra patogus įrankis, lengvinantis darbą ir sutaupantis daug laiko“, – išskyrė ekspertas.
Eksperto nuomone, tai atveria ir naujus kūrybos kelius, panaudojant kitokius įrankius. Žvelgdamas į DI iš teisinės pusės A. Iškauskas teigia, kad vyrauja dvi temos.
„Pirma tema, kuria diskutuojama visame pasaulyje, ar turi būti apsaugotas dirbtinio intelekto sukurtas produktas. Antra tema, kaip dirbtinio intelekto sistemos gali ar negali būti apmokamos, panaudojant kito sukurtus kūrinius“, – pridūrė ekspertas.
Ekspertas mano, kad nėra tiesioginės priklausomybės tarp kūrėjo ir indėlio, ką jis gauna galutiniame rezultate. Tam jis pateikė pavyzdį – kito asmens paprašius nupiešti konkretų objektą, kūrinio autorius išliks tas, kuris ir nupiešė.
„Dirbtinio intelekto sistemos šiais laikas tuo ir skiriasi, kad jos ne taip veikia. Jos nevykdo tiesioginių instrukcijų“, – aiškino A. Iškauskas.
Ekspertas pasidalijo patirtimi, kad su DI yra priimtas tam tikras kompromisas. Jeigu tai yra vien DI sistema sukurtas rezultatas, jo žmogus nepatobulino ranka, tai nėra apsaugota autorių teisėmis.
„Tai nelaikoma kūriniu autorių teisių prasme“, – patikslino jis.
Jis neslepia, kad dėl instrukcijų detalumo klausimo pasaulyje kyla daug ginčų, nes niekas nežino, kur yra riba.
„Jeigu dirbtinio intelekto paprašyčiau parašyti haiku, tai nebus saugomas kūrinys. Jei parašyčiau aš – būtų“, – pavyzdį pateikė ekspertas.
Pasak A. Iškausko, tai yra labiau susitarimo klausimas, tačiau pridūrė, kad autorių teisei tebegalioja sena, nuo XIX a. pabaigos atsiradusi prezumpcija, kad autoriumi tegali būti žmogus.
„Jeigu tai sugeneravo dirbtinio intelekto sistema, tai nėra kūrinys“, – teigė jis.
Autorių teisės – kada pažeidžiamos ir kaip DI keičia jų suvokimą?
Analizuojant autorių teisių pažeidimus, kūrinio stilius jau galėtų būti ginčo objektu. Pasak A. Iškausko, tai teisiniame ginče ne visada gali lemti pergalę.
„Būtų labai individualiai lyginamas panašumas“, – aiškino svečias.
Teisiniu keliu einantys menininkai siekia ne tik išlošti atsilygindami žalą, bet taip pat ir užkirsti kelią tolesniam kūrinių panaudojimui.
„Yra rizikos valdymo priemonė, kuri nustato papildomas instrukcijas savo sistemai“, – teigė ekspertas.
Informacijai jau esant sistemoje A. Iškausko teigimu, tai jau yra DI „suvalgyta“. Įdomiu aspektu jis vadina tai, kad labai sunku įrodyti, ar tikrai kūrinys yra DI sistemose – nes nėra tiesioginių įrodymų, tik prielaidos.
Kalbėdamas apie ateities perspektyvas, A.Iškauskas drastiškų sprendimų nepateikia. Jis atsargiai vertina, ar ateityje DI pakeis autorių teisių supratimą ir taikymą, tačiau neatmeta, kad šis klausimas vystysis.
„Teisė visada bėga paskui bet kokį visuomenės, socialinį, technologinį vystymąsi“, – pridūrė jis.
Ekspertas teigė, kad didžiulį sukrėtimą jau matėme, kai atsirado fotografija, vaizdo įrašų kasetės, o vieną iš didžiausių jis įvardijo interneto atsiradimą. Jam atsiradus žmonės piešė niūrų scenarijų ir teigė, kad autorių teisės nebebus saugomos bei viskas išnyks.
„Taip, kaip pragyvenome visus didžiulius pokyčius ir kaip prisitaikė teisė, naudotojai, kūrėjai, taip prisitaikysime ir šį kartą“, – į ateitį žvelgė A. Iškauskas.
Ar DI gali pakeisti kūrėją?
Analizuodamas galimą ateities scenarijų, ar dirbtinis intelektas pakeis kūrėją, A. Iškauskas vertina hipotetiškai.
„Nematau, kodėl ne“, – nedaugžodžiavo ekspertas.
Nors yra nemažai įvairių prielaidų, menininkams DI nemažai padeda. Ekspertas netiki, kad turėsime vieną arba kitą rezultatą.
„Greičiausiai turėsime kažkokią žmogaus ir dirbtinio intelekto sukurtų kūrinių samplaiką“, – pridūrė jis.
A. Iškauskas nelygina DI ir žmogaus, nes pastarąjį laiko unikaliu ir nepakeičiamu.
„Šios doktrinos niekam nesinori keisti, nes jaučia, kad atvertų Pandoros skrynią“, – teigė jis.
Jei ateityje įvyktų taip, kad dirbtinis intelektas taptų pakankamai sąmoningas, pasak A. Iškausko, pagrindinis klausimas bus jų teisių apsauga ir laisvė. Tačiau jis neatmeta, kad būtent toks įrankio modelis gali atsirasti.
„Viskas priklausys nuo mūsų savimonės apibrėžimo“, – aiškino ekspertas.
Kaip užtikrinti, kad kūrinys nepatektų į DI?
Europos Sąjungoje (ES) yra direktyva, kuri aiškina, kad nereikia leidimo ar mokėti pinigų, jei kūrinys naudojamas tekstų ir duomenų gavimui.
„Ilgą laiką niekas per daug nežinojo, kas tai yra, niekam nebuvo svarbu, nes niekas to nedarė“, – teigė ekspertas.
Tik atsiradus Didiesiems kalbos modeliams (angl. Large Language Model, LLM) iškilo šis klausimas, tačiau galutinių sprendimų nėra. Šioje vietoje A. Iškauskas siūlo sustoti, o aiškesni aspektai paaiškės tik turint aukštesnių ES teismų sprendimus. Kalbėdamas apie praktines priemones ekspertas aiškina, kad sunku sužinoti ir po to įrodyti, kad kūrinys jau yra apdorotas.
„Technologinis vystymasis nėra vienintelis ir pagrindinis gėris, paskui kurį mes turime bėgti“, – nuomonę išsakė ekspertas.
Stabdžiu technologiniam vystymuisi nelaiko vien autorių teisių, todėl ragina surasti balansą. Kaip pavyzdį ekspertas pateikė tai, kad buvo nuspręsta, jog tik žmogus gali būti kūrėjas, todėl jis optimistiškai žvelgia į ateitį ir neabejoja, kad pavyks ir šįkart išspręsti problemas.
Kada kūrėjas gali kreiptis į advokatą?
A. Iškauskas tikina, kad kiekvienas atvejis individualus ir reiktų konkrečiai žiūrėti, kas yra nukopijuota. Pasak jo, stilius yra labai efemeriškas dalykas.
„Turėtų būti kažkokie labai išskirtiniai bruožai, būdingi tik jums, kad drąsiai galėtume eiti į teismą“, – aiškino ekspertas.
Jei tai tik tos pačios temos, kuriomis domitės – nebūtų lengvas ginčas. Įdomiu aspektu paminėjo ir balso imitaciją, nes ji nėra niekaip saugoma.
„Akivaizdu, kad kai kurie balsai yra išskirtiniai, labai įsimintini ir jų panaudojimas tikrai turėtų būti kontroliuojamas“, – nuomonę išsakė jis.
Pasak A. Iškausko, šiame etape pagrindinis tikslas turėtų būti skaidrumas, kad kūrėjai aiškiai atskleistų, ar naudoja DI savo kūryboje. Vieną iš pavojų įvardijo, kad žmonės nebesupranta, kas yra kas, todėl teisininkas mano, kad skaidrumas padėtų kitaip vertinti kūrėją ir pridėtų pasitikėjimo.
„Technologiškai dirbtinis intelektas keičiasi taip greitai, kad jokia teisė dar kurį laiką su juo nespės“, – apibendrino A.Iškauskas.
Ekspertas padrąsino menininkus daugiau eksperimentuoti su DI sistemomis ir tai naudoti kūrybos tikslais.
„Kūryba vienas iš tų dalykų, kuris mums liks, kai visus kitus darbus perims dirbtinis intelektas“, – teigė jis.