„Kas pasikeičia su dirbtiniu intelektu – tai, kad mokytojas nebėra žinių šaltinis ir nebėra atsakymų šaltinis. Šimtmečiais filosofai ir mokslininkai kelia klausimą, koks yra mokytojo uždavinys. Atrasime įvairių atsakymų, kad tai yra ir žinių perteikėjas, ir fasilitatorius, ir psichologas. Bet žinote, kas pasikeičia su dirbtiniu intelektu – tai, kad mokytojas nebėra žinių ir atsakymų šaltinis“, – „Žinių radijo“ laidoje „Kas, jeigu?“ kalbėjo P. Sungaila.
„Šiandieną mokytojas turi mokyti, kaip užduoti geresnį klausimą dirbtiniam intelektui, nes moksleiviai naudoja tą įrankį aktyviau negu „Google“ ar kitas tradicines paieškos platformas“, – teigė jis.
Pedagogas dalijosi ir asmenine patirtimi, kai moksleivių darbuose dirbtinio intelekto panaudojimas tampa akivaizdus ir keliasdešimties jaunuolių klasė pateikia bene identiškus atsakymus į užduoties klausimus.
„Mokinių atsakymai suvienodėja. Galiu pateikti pavyzdį: pamokose mes dažnai sprendžiame tam tikras biologines problemas ir turiu problemą, kad ateina moksleiviai su vienu tuo pačiu atsakymu. Ir tai yra 30–50 moksleivių grupė. Panašu, kad jie visi naudoja tuos kalbos modelius, daugiausiai „ChatGPT“, – dėstė pašnekovas.
„Ir tuomet tu supranti, kad kaip mokytojas nebegali kalbėti, diskutuoti, ar tas dirbtinis intelektas turi atkeliauti į mokyklą. Tu gali tik prisitaikyti prie to, kad jis jau atkeliavo, ir kelti klausimus, kaip kelti dirbtinio intelekto raštingumo kompetencijas“, – pripažino jis.
Biologijos mokytojas sako, jog tokios tendencijos kelia nerimą – anot jo, būtent dėl dirbtinio intelekto pagalbos prastėja vaikų kritinio mąstymo įgūdžiai.
„Tada kyla tas paradoksas – ar mes nesusiduriame su tuo, kad tai iš esmės gali ilgainiui nulemti tokius degeneratyvinius nervų sistemos procesus? Nes mokslininkai, tyrinėdami ir studentus, ir moksleivius, pastebi, kad pasaulyje turime kognityvinį išsikrovimo fenomeną, kad mes sudėtingesnes funkcijas deleguojame dirbtiniam intelektui. Ir tada kyla klausimas – ar tie įrankiai mažina mūsų intelektą?“ – svarstė P. Sungaila.
„Gal taip negalime teigti. Bet mes tiesiog nebeugdome kritinio, analitinio mąstymo. Ir gaunasi, kad mes mažiname intelektą dėl to, kad nebesistengiame sukurti atsakymo. Be pastangų nėra mokymosi, be mokymosi – smegenyse neužsimezga nauji neuronų tinklai“, – pridūrė pašnekovas.
Todėl, apibendrindamas pažymėjo mokytojas, svarbu ieškoti kelių, kaip ugdyti sąmoningus įpročius ir gebėjimą tinkamai naudotis dirbtiniu intelektu bei jo teikiamais privalumais – juoba, kad šią technologiją tam tikroms užduotims atlikti pasitelkia ir patys pedagogai.
„Viena idėjų – kad mes turime sąmoningai, etiškai, kūrybiškai tuo dirbtiniu intelektu naudotis. Jau dabar juo naudojamės ir turime pradėti kuo aktyviau edukuoti tiek mokytojus, kurie dirba su moksleiviais, tiek pačius moksleivius, kurdami net discipliną mokykloje“, – samprotavo jis.
„Ir čia mes turime pradėti ir nuo mokytojų, nes mokytojas – ką jis gali išmokyti mokinį apie dirbtinį intelektą, jeigu niekas mokytojo neišmokė?“ – apibendrindamas sakė P. Sungaila.