Šįkart tinklalaidė „DI ID“ grįžta kitame amplua ir nagrinėja konkrečią kryptį – kultūrą ir kūrybą.
Apie tai, kaip ateityje atrodys rašytojų darbas, tinklalaidėje Lrytas Mokslo ir Technologijų žurnalistas bei redaktorius Adomas Rutkauskas kalbasi su teisininku, rašytoju ir muzikantu Justinu Žilinsku.
Atsakydamas į tradicinį tinklalaidės klausimą, apie pirmąją pažintį su DI, J. Žilinskas prisiminė, kad rimčiau susidūrė atsiradus „Chat GPT“. Neslepia, kad naudojasi kiekvieną dieną, o įsigijęs mokamą versiją stengiasi tinkamai išnaudoti. Pagrindinį nemokamos versijos trūkumą įvardijo ribotą darbą su failais.
Ar dirbtinis intelektas naudingas rašytojams?
J. Žilinskas neabejoja, kad DI gali būti naudingas rašytojams lygiai taip pat, kaip ir bet kokios kitos srities atstovui.
„Dirbtinis intelektas palengvina prisikasimą iki žinių“, – teigė jis.
Jis atkreipė dėmesį, kad ir „Google“ paieškoje pirmasis rezultatas pasirodo sugeneruotas dirbtiniu intelektu. Atskleisdamas rašytojo darbo užkulisius, J. Žilinskas neslepia, kad dirbtinį intelektą naudoja kaip tam tikrą kontrolės įrankį. Rašytojo dabar rašomoje knygoje siužetas šokinėja laiku, o tai apsunkina rašytojo darbą – o sutikrinimo užduotį atlikęs DI nuima nemenką galvos skausmą.
„Nenaudojau to, kad už mane rašytų, bet naudojau analizei ir struktūrai“, – apibendrino jis.
Paklaustas apie grėsmes, J. Žilinskas tikina, kad pavojus kyla dirbtinio intelekto įrankiams mokantis iš žmonių sukelto turinio į internetą. Rašytojas užsiminė apie vadinamąją poslinkio į vidurkį taisyklę, kuri turėtų derintis prie absoliučios daugumos. Pasak jo, toks derinimasis aktualus bestselerių rašytojams, tačiau norintiems išsiveržti, DI gali pakišti koją.
Jis pateikė pavyzdį, kad dirbtinio intelekto paprašė parašyti tekstą humoristinės fantastikos rašytojo Terry Pratchett stiliumi, tačiau iš viso puslapio panašumų rado vos vienoje frazėje. Bet toks principas neabejotinai atveria naujus kelius leidykloms.
„Anksčiau tą darydavo vadinamieji ghost writer, o dabar tą darys mašinos“, – šyptelėjo jis. Slaptasis rašytojas (ang. ghost writer) apibūdina asmenį, kuris rašydamas įgyvendina kito asmens idėjas, bet nėra nurodomas kaip autorius.
Paklaustas, ar sutiktų kokiai nors leidyklai parduoti savo vardą panašiu rašymo principu, J. Žilinskas tikina, kad ne – tačiau, jei tai padėtų skintis kelią į didesnes rinkas, variantą gal ir apsvarstytų.
Jo teigimu, dirbtiniu intelektu parašytų knygų žymėjimas naudos neduotų, tik vartotojui atpigintų leidinį.
„Dalį tai atbaidytų – nes tie, kurie pažįsta dirbtinio intelekto veikimo principus, suprastų, ko tikėtis“, – pridūrė jis.
Apie kūrinių adaptaciją paklaustas J. Žilinskas nurodė nematantis tame būtinybės, nes skaitymas žmogų turi išmokyti gilintis bei plėsti žodyną, kuris leistų formuluoti įdomesnes mintis. Todėl nesutinka, kad reikėtų supaprastinti literatūrą, o tam pateikė ir pavyzdį.
„Bjaurusis ančiukas“ nėra apie tai, kad visi gražiai ir laimingai gyveno. Tai apie bjaurius žmones, kurie išmeta tave iš bendruomenės“, – nurodė jis.
J. Žilinskas neatmeta, kad leidykloms dirbtinis intelektas gali tapti puikiu pagalbininku, padedančiu aptikti ir ištaisyti klaidas. Bet jis abejoja, kad įrankiai gali sukurti naujų kūrinių, nes pagrindinė dirbtinio intelekto problema, jog viską atkartoja.
„Jie sintezuoja, atkartoja, gali sukombinuoti, bet sukurti kažką naujo nelabai gali“, – sako rašytojas.
Audioknygų ateitis
Iki šiol audioknygas įskaito žmogus, tačiau dirbtinis intelektas ir čia gali atnešti naujų vėjų. Kiekvieną savo knygą ir audio formatu išleidžiantis J. Žilinskas tikina, kad vyrauja dvi kryptys. Vieni sako, kad tekstas turi būti perskaitomas kuo neutraliau.
Tokiu atveju balso sintezavimas yra pati geriausia išeitis, nes kūrinys bus perskaitytas be emocijos, ką galėtų padaryti žmogus. Pasak jo, ne visos leidyklos skaitovams leidžia interpretuoti.
„Vieniems labai patinka, kai tekstas yra interpretuojamas, kitiems ne“, – teigė jis.
O taip pat aktreipė dėmesį, kad „Chat GPT“ jau moka reikšti emocijas ir girdisi balso pakilimai, nusileidimai ir abejonės.
„Manau, kad audioknygų įgarsintojams gali ateiti blogas metas“, – mąstė J. Žilinskas.
Dirbtinio intelekto galimybės
Muzikinės patirties turintis J. Žilinskas dirbtinio intelekto panaudojimą muzikoje laiko panašiu kaip ir rašyme. Nors įrankis geba sukurti hitą, galima atpažinti, iš kurių grupių mokėsi. Galutiniame rezultate atrodo, kad visą tai esi girdėjęs ir anksčiau. Svarbiu aspektu paminėjo ir klausytojų poreikius.
„Yra grupės, kurios kinta ir yra grupės, kurios vienodos“, – pridūrė jis.
J. Žilinskas atkreipia dėmesį, kad jei DI naudoja kitus kaip kūrybos šaltinį, vis tiek už jo kažkur slypi žmogus. Neatmeta, kad atsiras tokių, kurie vedami smalsumo norės sukurti savęs suvokimą turintį dirbtinį intelektą.
Pasak jo, niekada negali žinoti, ar bus žengtas žingsnis, o pokyčiai kartais gali apversti visą pasaulį. J. Žilinskas sutinka, kad tai gąsdina, o žmonėms pradeda kilti klausimas, kam jie reikalingi.
Užsiminęs apie žmogaus ir dirbtinio intelekto konkurenciją, J. Žilinskas teigia, kad protas yra gana žiaurus įrankis, kuris susijęs su dominavimo poreikiu.
„Dievas sukūrė žmogų pagal savo vaizdinį, turbūt mes sukursime bendrą intelektą pagal savo vaizdinį“, – pridūrė jis. Todėl į technologijas žvelgia atsargiai ir laiko jas pavojingomis, nes daugėjant duomenų galimybių, mažėja žmogaus galimybė priešintis.
Iš teisininko pusės į dirbtinį intelektą pažvelgęs J. Žilinskas nurodė, kad apibendrindamas šimtus puslapių siekiančias bylas įrankis palengvina darbą ir sutaupo laiko. Tačiau tame mato ir rizikų – nes įpratus dirbti tik su santraukomis, mažėja gebėjimas pačiam gilintis ir analizuoti.
Jis pasidalijo istorija, kaip vienas JAV advokatas neteko licencijos, nes į teismą atsinešė dirbtiniu intelektu sukurtą santrauką, kurioje buvo aprašytos neegzistuojančios bylos. J. Žilinskas neslepia, kad tokį pavyzdį turime ir Lietuvoje. Dėl to DI niekada nenagrinės baudžiamųjų bylų ir bus naudojamas tik medžiagos bendrinimui.
„Niekas nenori būti nuteistas kompiuterio“, – pridūrė jis.
J. Žilinskas pavojumi mato galimybę tapti priklausomiems nuo dirbtinio intelekto – o praradę svarbius įgūdžius, nežinia, ar įgysime naujų.