Nors ankstesni tyrimai rodo, kad per pastarąjį dešimtmetį tikėjimas sąmokslo teorijomis JAV ir šešiose apklaustose Europos šalyse iš esmės nepasikeitė, tie, kurie pritaria tokioms idėjoms, tvirtai ir atkakliai laikosi savo pažiūrų.
Daugelis žmonių bando paneigti ar atremti šias pažiūras – tačiau ne visada tai pavyksta. „Pastangos įtikinti sąmokslo teorijų šalininkus [kad jie klysta] istorijoje nebuvo labai sėkmingos“, – sako Thomasas Costello iš Masačusetso technologijos instituto.
Tačiau Th. Costello ir jo kolegos sugalvojo metodą, kuris pasirodė esąs sėkmingas. Jie atliko eksperimentą su 2190 žmonėmis, kurie prisipažino tikintys sąmokslo teorijomis. Dalyviai pateikė sąmokslo teorijos, kurią jie palaiko, apibendrinimą, tada buvo įtraukti į pokalbį su dirbtinio intelekto didžiojo kalbos modelio programa „GPT-4 Turbo“.
Kiekvienam asmeniui buvo pateikta DI sugeneruota jų sąmokslo teorijos santrauka ir paprašyta įvertinti, kiek jie tiki, kad ta teorija yra teisinga. Tada LLM pradėjo pokalbį, kurio metu kiekviena pusė pateikė po tris įžvalgas. Tada žmonės buvo paprašyti vėl pateikti savo argumentus ir dar kartą įvertinti, kiek jie tiki sąmokslo teorija.
Apibendrinant, visų dalyvių tikėjimas konkrečia teorija, kurią jie minėjo, sumažėjo apie 20 procentų, o tyrėjai taip pat nustatė bendrą tikėjimo kitomis sąmokslo teorijomis sumažėjimą. Šis poveikis truko mažiausiai du mėnesius – o tai rodo, kad žmonės po pokalbio su pokalbių robotu visam laikui pakeitė savo nuomonę.
„Manau, kad ankstesni bandymai paneigti sąmokslo teorijas buvo riboti dėl to, kad jie turėjo būti labai bendro pobūdžio“, – sako Th. Costello. Pasak jo, plačiai ir paviršutiniškai nagrinėjant faktus dažnai nepavyksta įtikinti sąmokslo teorijų šalininkų, kurie paprastai yra giliai įsigilinę į temą, net jei jų supratimas apie ją gali būti klaidingas.
DI modelis pasirinko tiesioginį, faktais pagrįstą požiūrį: 83 proc. pokalbių DI naudojo įrodymais pagrįstus argumentus, siekdamas pateikti alternatyvias perspektyvas.
Generatyvinio DI gebėjimas apibendrinti didelius informacijos kiekius, atrodo, padėjo pokalbių robotui įtikinti tuos, kurie nenorėjo keisti savo nuomonės.
DI taip pat retai naudojo emocinius argumentus, kuriuos galėtų naudoti žmonės. Tai reiškė, kad DI galėjo išvengti emocinių reakcijų, kurios galėtų trukdyti įtikinamumui. „Dalis intervencijos veiksmingumo gali būti tiesiog tai, kad jie nėra labai kritiški“, – sako Th. Costello.
Tyrėjas mano, kad šis metodas galėtų tapti pavyzdžiu platesniam taikymui, naudojant pokalbių robotus arba skatinant žmones imituoti pokalbių robotų metodą. „Kalbant apie įtikinimo metodus, draugiškumą, dėmesio sutelkimą į faktus, manau, kad tai yra dalykai, kuriuos žmonės teoriškai galėtų daryti“, – sako jis.
„Šio tyrimo rezultatai, nors ir nebuvo griežtai vertinami per tarpusavio vertinimo procesą, yra tikrai įdomūs, – sako Johnas Synnottas iš Huddersfieldo universiteto Jungtinėje Karalystėje. – Turėti būdą, kaip įtraukti ir potencialiai teigiamai paveikti žmones, kurie tiki sąmokslo teorijomis, pateikiant faktus ir įrodymus, ir priversti juos persvarstyti savo nuomonę, turėtų didelį poveikį“, – sako jis.
Tyrimas publikuotas „PsyArXiv“.
Parengta pagal „New Scientist“.