Atsiranda knygų, kurios leidžia skaityti ir klausyti vienu metu bei taip užtikrinti, kad būtų suteikta visapusiška prieiga prie informacijos.
Šįkart tinklalaidė „DI ID“ grįžta kitame amplua ir nagrinėja konkrečią kryptį – kultūrą ir kūrybą.
Apie tai, kaip DI padeda gauti turinį, tinklalaidėje Lrytas Mokslo ir Technologijų žurnalistas bei redaktorius Adomas Rutkauskas kalbasi su Lietuvos audiosensorinės bibliotekos Leidybos skyriaus vedėja Alisa Žarkova.
Atsakydama į tradicinį tinklalaidės klausimą, apie pirmąją pažintį su dirbtiniu intelektu, A. Žarkova tikina, kad rimčiau naudotis pradėjo atsiradus „Chat GPT“.
Jos manymu, dirbtinio intelekto sąvoką kiekvienas suvokiame skirtingai, o automatizuotos programos rodo, kad įrankiais naudojomės ir dar anksčiau.
Audiosensorinė biblioteka – kas tai?
Audiosensorinė biblioteka ilgus metus vadinosi Lietuvos aklųjų biblioteka, o pastaraisiais metais plečiant auditoriją pakeitė pavadinimą.
„Aptarnaujame ir gerokai platesnę auditoriją – silpnaregius, skaitymo sutrikimus turinčius asmenis, taip pat ir turinčius disleksija“, – pasidalijo A. Žarkova.
Kas dešimtas Lietuvos gyventojas turi vienokį ar kitokį skaitymo sutrikimą. Ji aiškino, kad audiosensorinė biblioteka skirta tiems, kurie įprastai negali skaityti ir pasitelkus skaitmeninį turinį, technologijas gauti prieigą prie informacijos.
Rašymo ir skaitymo pokyčius A. Žarkova sieja su žmonių elgsenos pokyčiais. Esame labiau mobilūs, užimti, todėl informaciją priimame vis kitaip. Tradiciniam knygos skaitymui vis mažiau atrandame laiko. Klausytis galime bėgiodami, vairuodami ir keliaudami, o galimybę turiniui prisitaikyti laiko svarbiu aspektu.
Nors kyla klausimas, ar toks būdas nesumažina informacijos kokybės, A. Žarkova tikina, kad viskas priklauso nuo žmogaus ir jo naudojimosi technologijomis.
Pasak jos, galime tam tikram laikui išjungti pranešimus mobiliuosiuose telefonuose ir dėmesį sutelkti į konkretų turinį.
A. Žarkova užsiminė, kad šiuo metu audiosensorinė biblioteka modernizuoja informacinę sistemą, kurioje atsiras dvi kryptys.
„Viena susijusi su iliustracijų aprašymu, kita su balso sintezavimu“, – teigė ji.
Taip pat atsiras ir du nauji, dirbtinio intelekto apmokyti, įrankiai, kurie leis tam tikrus procesus atlikti paprasčiau ir greičiau. Vieni iš integruojamų įrankių – „Chat GPT“ ir „Gemini“. Pašnekovė pabrėžė, kad tai nepakeičia kokybės ir žmogaus darbo, nes kaskart atlikti darbai yra tikrinami dar kartą. Audiosensorinė biblioteka organizuoja ir įvairius mokymus, seminarus, konsultacijas leidėjams, kad padėtų leidinį išleisti prieinamu formatu.
Audiosensorinė biblioteka dirba su skirtingais tiekėjais, tarp jų ir Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkų komanda, kuri padeda su balso sintezavimu. Tiekėjai padeda integruoti paslaugas ir teikia dirbtinio intelekto modelius tam tikrose srityse.
Balso sintezė sukuria įtraukesnį knygų skaitymą
Balso sintezavimas audiosensorinei bibliotekai išplečia leidžiamų knygų kiekį. Nors didžioji dalis yra garsinės knygos, dirbama ir su Brailio knygomis, EPUB formatu, kuris turi tiek tekstą, tiek garsą. Šis formatas laikomas įtraukios leidybos standartu ir tinka neregiams, silpnaregiams ar turintiems disleksijos sutrikimą.
A. Žarkova neslepia, kad sulaukiama tam tikrų pageidavimų iš skaitytojų, o jų lūkesčius bandoma atliepti ir sintezuoti leidinį būtent jiems. Šias knygas skaitytojai gali rasti virtualioje bibliotekoje ELVIS. Nors dalis atvirai prieinama, norint pasiekti visą turinį, būtina užsiregistruoti ir pateikti skaitymo sutrikimą patvirtinantį dokumentą.
„Tai gali būti šeimos gydytojo laisva forma parašyta rekomendacija“, – patikslino ji.
Pažvelgusi į balso sintezavimą ateityje, A. Žarkova tikina, kad norint išgirsti knygos įgarsinimą kito žmogaus balsu, svarbu, kad tai būtų daroma skaidriai.
„Tokių atvejų pasaulyje yra ir ateityje daugės“, – mano ji.
Pavyzdžiui, viena iš užsienio leidyklų kreipėsi į kino režisieriaus Orson Welles balso autorių teisių turėtojus, kad įgarsintų Bremo Stokerio romaną „Drakula“. Išleidus buvo akcentuojama, kad tai yra dirbtinio intelekto kūrinys.
„Tokiu būdu padaryta skaidriai ir skaitytojas nėra klaidinamas“, – teigė A. Žarkova.
Dirbtinis intelektas leidžia skaitytojams pasijusti savarankiškais
A. Žarkova teigia, kad audiosensorinėje bibliotekoje DI laikomas pagalbininku kasdieniams darbams, kuris gali sukurti atspirties tašką iliustracijų aprašymų kūrėjui ir taip sutaupyti laiko.
Neslepia, kad neišvengiama ir netikslumų, o didžiausias iššūkis, kaip perteikti emociją. Dažnu atveju DI neturi konteksto, todėl iliustracija gali būti pateikta ne su susijusių kontekstu.
„Tam tikrais atvejais reikia atlikti pakartotinį redagavimą dirbtiniu intelektu, bet tai gerokai greičiau negu pradedant nuo nulio“, – pridūrė A. Žarkova.
Garso sintezavimas padeda greičiau atliepti skaitytojų poreikius ir paruošti knygą pagal pageidavimą. Dirbtinio intelekto privalumą įvardijo ir pagalbą integruojant leidinius, kurie parašyti keliomis skirtingomis kalbomis. A. Žarkova mano, kad tobulėjant technologijoms ateityje žingsniai taps dar paprastesni.
„Mums labai svarbu suteikti galimybę skaitytojams jaustis savarankiškais“, – pasidalijo ji.
A. Žarkova pateikė pavyzdžių, kad yra ne vienas neregys ir silpnaregis, kurie technologijų pagalba savarankiškai naudojasi įvairiomis paslaugomis, tokiomis kaip keliavimas ar apsipirkinėjimas.
Tačiau A. Žarkova neslepia, kad kiekvienai auditorijai atskirai specializuoti leidinius nebūtų efektyvu, todėl tam naudojamas EPUB formatas, kuris naudojamas nepriklausomai nuo skaitymo sutrikimo.
„Skiriasi tik skaitymo būdai“, – pridūrė ji.
EPUB knygą galima skaityti Brailio raštu, audiosensorinėje bibliotekoje ir tai nereikalauja papildomų pritaikymų. Taip pat galima klausyti pasitelkus ekrano skaitymo programinę įrangą.
Technologiniai iššūkiai, kai šunys tampa dinozaurais
Nors technologijos sparčiai tobulėja, tuo pačiu kelia ir iššūkių. A. Žarkova teigia, kad sunkumų kelia lietuvių kalboje naudojami kirčiai ir žodžių tarimas, o balso sintezavimas labiau primena roboto balsą. Neslepia, kad patobulintų variantų lietuvių kalba tekdavo laukti ilgiau.
Dar vienu iššūkiu įvardijo ir didelius dirbtinio intelekto įrankių kaštus, todėl audiosensorinė biblioteka dažnu atveju visą darbą atlieka nuo pat pradžių.
„Matome galimybę integruoti dirbtinį intelektą, bet susiduriame su netikslumais, nepilnai gauname rezultatą“, – pasidalijo ji.
Dėl netikslumų neišvengiama ir kuriozinių situacijų. Dirbantys su iliustracijų aprašymų pasidalijo, kad dirbtinis intelektas vietoje šunų atpažino dinozaurus.
„Ieškome būdų, kaip išvengti, tikslinti užduotį dirbtiniam intelektui“, – teigė A. Žarkova.
Pažvelgusi į ateitį ji pridūrė, kad bibliotekos jau dabar sparčiai keičiasi ir tai seniai nėra tik knygų išdavimo vieta. Tai yra informacijos centrai, vietos, kuriose lavinami raštingumo ir informacinio raštingumo įgūdžiai bei bendruomenių susibūrimo vieta. Jose veikia knygų ir kino klubai, kurie pritraukia lankytojus.
Jau dabar leidžiamos knygos suteikia galimybę ne tik skaityti, bet tuo pačiu metu ir klausyti. Galima pasirinkti, kokiu balsu nori klausytis – diktoriaus ar sintetiniu.
„Skaitytojas nori greičio, būtent technologijos tą leidžia“, – teigė A. Žarkova.