Trumpai tariant, taip yra dėl to, kad duomenų centrų komponentai greitai sensta, tampa pasenusiais dėl sparčios technologijų pažangos arba sugenda dėl nuolatinio, intensyvaus naudojimo.
„Morningstar“ praneša, kad paskelbęs savo pirminius išvadas, H. Kuppermanas sulaukė daugybės susirūpinusių duomenų centrų pramonės specialistų pastabų. Dėl tų pokalbių investicijų valdytojas suprato, kad padarė lemtingą klaidą – ir jo niūri prognozė galbūt nebuvo pakankamai ciniška.
„Sprendžiant iš to, kiek žmonių susisiekė su manimi, kad pasikalbėtų, akivaizdu, kad aš paliečiau jautrią šios pramonės srities temą, – vėliau rašė jis. – Iš viso aš kalbėjau su daugiau nei dviem dešimtimis gana aukštų pareigūnų duomenų centrų srityje, ir mūsų pokalbiuose išryškėjo įdomi ir svarbi tema: niekas nesupranta, kaip turėtų veikti finansinė matematika. Jie yra taip pat suglumę kaip ir aš, o juk tai yra jų darbas.“
H. Kuppermano skepticizmas buvo pagrįstas spėjimu, kad vidutinio DI duomenų centro komponentai nusidėvės per dešimt metų – o tai reikš brangų jų keitimą. Tai buvo pakankamai blogai: „aš nematau, kaip pagal dabartinius skaičiavimus galima gauti kokią nors investicijų grąžą“, – rašė jis tuo metu.
Tačiau dabar jis supranta, kad dešimt metų yra pernelyg optimistinis įvertinimas.
„Anksčiau maniau, kad nusidėvėjimo kreivė bus 10 metų, tačiau dabar suprantu, kad tai yra visiškai nerealu, atsižvelgiant į DI duomenų centrų technologijų pažangos greitį, – teigia H. Kuppermanas. – Remiantis mano pokalbiais per pastarąjį mėnesį, fiziniai duomenų centrai tarnauja nuo trejų iki dešimties metų, daugiausiai.“
Ankstesnėje analizėje analitikas manė, kad technologijų pramonei reikės 160 mlrd. JAV dolerių pajamų, kad vien 2025 m. duomenų centrų išlaidos atsipirktų. Ir tai darant prielaidą, kad bendrasis pelnas bus neįtikėtinai didelis – 25 proc. – jau nekalbant apie tai, kad faktinės pramonės DI pajamos yra artimesnės 20 mlrd. JAV dolerių per metus, kaip investicijų valdytojas pažymėjo savo ankstesniame tinklaraštyje.
„Iš tiesų, pramonė tikriausiai turi pasiekti pajamas, kurios būtų artimesnės 320–480 mlrd. dolerių ribai, kad galėtų padengti šiais metais numatytas kapitalo išlaidas, – teigia H. Kuppermanas savo atnaujintame straipsnyje. – Nenuostabu, kad mano nauji pažįstami pramonės atstovai neša sunkią naštą – sunkesnę, nei galėčiau įsivaizduoti. Jie žino tiesą.“
Specialistas pavadino šį atotrūkį tarp technologijų pramonės išlaidų ir faktinių pajamų 2025 m. stulbinančiu. Tačiau tai dar ne viskas. Pavyzdžiui, kaip viskas atrodys, kai atsižvelgsime į 2026 m. – kai tikimasi, kad atsiras šimtai naujų duomenų centrų?
„Sudėjus šiuos ddvejus metus ir naudojant mano ankstesnio įrašo skaičiavimus, norint pasiekti lūžio tašką, reikėtų maždaug 1 trilijono JAV dolerių pajamų, o norint gauti priimtiną grąžą iš šių išlaidų, reikėtų dar kelių trilijonų, – rašo jis. – Jei ekonomika neveikia, tai ir didelio masto veiksmai jos neveiksmingumo nepakeis – tai tik sukels pramonės krizę ir pavers ją nacionaline ekonomikos krize.“
Kaip rašo „Futurism“, pesimistai iš esmės sutaria: klausimas nebėra tai, ar DI yra pernelyg sureikšminta technologija – bet kada visa tai žlugs.