Šiandien svarbu ne tik įvertinti dirbtinio intelekto įrankių potencialą produktyvumo didinimui, bet ir kritiškai analizuoti jo poveikį mūsų sprendimų kokybei, įgūdžiams ir, aišku, bendram jausmui viso dirbtinio intelekto vajaus sūkuryje. Pradėkime nuo generatyvinių įrankių ir jų poveikio mūsų emocinei būklei.
Įprastinė istorija apie darbą su generatyviniais įrankiais nėra ta, kad dirbtinis intelektas atims jį iš mūsų. Tai istorija apie tai, jog dirbtinis intelektas mus nuo jo išgelbės. Būtent šią versiją technologijų industrija pastaruosius kelis metus pardavinėjo milijonams nerimaujančių žmonių. Taip, dalis darbo vietų išnyks, tačiau daugumos profesijų atveju teigiama, kad dirbtinis intelektas yra darbo jėgos daugiklis. T.y. tampate produktyvesni ar net nepakeičiami pvz.: teisininkai, konsultantai, rašytojai, programuotojai, finansų analitikai ir taip toliau. Įrankiai dirba jums, jūs dirbate mažiau, visi laimi.
Tačiau naujas tyrimas, publikuotas „Harvard Business Review“, šią prielaidą nuveda iki kiek kitokios išvados – tai, kas ten randama, nėra produktyvumo revoliucija. Tyrimas rodo, kad didelė dalis įmonių rizikuoja perdegimu.
„Berkeley“ universiteto mokslininkai aštuonis mėnesius stebėjo 200-jų šimtų darbuotojų tech įmonę ir analizavo, kas nutinka, kai darbuotojai iš tiesų įdarbina dirbtinį intelektą savo darbinėje kasdienybėje. Daugiau nei 40-imt išsamių interviu parodė, kad šioje įmonėje niekas nebuvo spaudžiamas, niekam nebuvo keliami nauji tikslai.
Žmonės tiesiog pradėjo daryti daugiau, nes įrankiai leido jaustis, kad daugiau yra įmanoma. Tačiau dėl to darbas pradėjo skverbtis į pietų pertraukas ir vėlyvus vakarus. Darbuotojų užduočių sąrašai didėjo, užpildydami kiekvieną dirbtinio intelekto „atlaisvintą“ valandą, o kartais ir dar daugiau.
Kaip vienas programavimo inžinierius šiame tyrime sakė: „Jei manai, kad su dirbtiniu intelektu tampi produktyvesnis, sutaupai laiko ir gali dirbti mažiau – realybėje taip nėra. Tu tiesiog dirbi tiek pat arba net daugiau, aišku, padarydamas daugiau“
Dar vieno darbuotojo iš atlikto tyrimo komentaras: „nuo tada, kai mūsų komanda perėjo prie darbo su dirbtiniu intelektu, lūkesčiai patrigubėjo, stresas padvigubėjo, o realus produktyvumas pakilo gal tik apie 10 proc. Atrodo, kad vadovybė daro milžinišką spaudimą visiems norėdami įrodyti, kad investicijos į dirbtinį intelektą atsiperka, o mes visi jaučiame spaudimą tai parodyti – nors tam tenka dirbti dar daugiau.“
Pabaigai, dirbtinis intelektas gali padidinti mūsų produktyvumą, tačiau, kaip ir atsiradus kompiuteriams – lūkesčiai susimažinti darbo krūvį analogiški, tačiau realybėje – esame našesni, bet ir dirbame daugiau. O naujausi tyrimai tą ir patvirtina – sutaupytas, jei apskritai tai pavyksta padaryti – ne visada virsta mažesniu darbo kiekiu. Labai dažnai šis laikas užpildomas naujomis užduotimis ir dar didesniu spaudimu padaryti daugiau.