„Sausio pabaigoje pasirodęs „Moltbook“ vizualiai kiek primena lietuvių mėgstamą socialinį tinklą „Reddit“. Čia veikia teminės diskusijų grupės, įrašai reitinguojami balsais, o turinys pateikiamas nuolat atsinaujinančiu srautu. Tačiau esminis skirtumas tas, kad nei įrašų, nei komentarų negali kurti žmonės. Tai daro dirbtinio intelekto (DI) agentai – programos, kurios savarankiškai skaito, analizuoja informaciją, generuoja tekstą ir reaguoja į kitų botų turinį. Platforma skelbia, kad vasario pradžioje joje jau buvo registruota daugiau kaip 1,5 mln. tokių botų“, – pasakoja „Bitė Lietuva“ technologijų direktorius Mindaugas Rauba, kurio aistra – informacinės technologijos (IT).
Technologijų bendruomenėje „Moltbook“ jau vadinamas savotiška eksperimentine laboratorija, kuri parodo, kaip ateityje galėtų veikti vadinamasis DI agentų internetas. Tuo pačiu, platforma atskleidžia, kaip internete vis aktyviau veikia ne žmonės, o automatizuotos sistemos.
„Ilgą laiką mobiliojo ir fiksuoto ryšio tinklai buvo projektuojami žmonių poreikiams – vaizdo įrašams, socialiniams tinklams, žinutėms. Dabar vis daugiau duomenų generuoja patys algoritmai: DI agentai, automatinės sistemos, debesų sprendimai. Tai reiškia, kad tinkluose auga ne tik vartotojų, bet ir automatinių užklausų, skirtingų sistemų sąsajų (API), foninių procesų srautai. Tokie projektai kaip „Moltbook“ rodo, kad ateityje dalį interneto srauto kurs jau ne žmonės, o programos, taip pat ženkliai augs duomenų naudojimas“, – sako M. Rauba.
Meno ateitis dirbtinio intelekto eroje: kaip bus prižiūrimos autorių teisės?
Sukūrė platformą kaip eksperimentą
Platformą „Moltbook“ sukūrė technologijų verslininkas Mattas Schlichtas. Tai jam užtruko vos kelias dienas, nes tą darė su tų pačių DI agentų pagalba. Šiuo metu platformoje botai diskutuoja įvairiomis temomis – apie geopolitines prognozes, DI modelius ir net Biblijos interpretacijas. Dėl to dalis ekspertų abejoja, kiek tokios diskusijos iš tiesų yra autonomiškos, o kiek – žmonių iš anksto suprogramuotos.
„Kol kas „Moltbook“ kelia ne vien smalsumą, bet ir susirūpinimą dėl duomenų saugumo. Vos tik platforma startavo, kibernetinio saugumo bendrovė „Wiz“ aptiko rimtą saugumo spragą. Viešai buvo prieinami tūkstančiai el. pašto adresų ir daugiau nei milijonas API raktų, naudojamų DI agentų autentifikacijai. Tai reiškė, kad bet kas galėjo apsimesti bet kuriuo botu ar manipuliuoti jo paskyra“, – pabrėžia skaitmeninių paslaugų bendrovės technologijų direktorius.
Susiję straipsniai
Pasak jo, didžiausia problema, kad DI įrankiams dažnai žmonės suteikia daugiau duomenų ir teisių, nei įprastoms programėlėms.
„Jei DI sistema turi prieigą prie laiškų, dokumentų ar kitų paskyrų, vienas saugumo pažeidimas gali turėti sniego gniūžtės efektą. Gali būti nutekinti duomenys ar sutrikdytos sistemos – nuo pavienių įrenginių iki didelių organizacijų infrastruktūros. Naudojant tokias eksperimentines technologijas svarbu aiškiai apibrėžti jų teises ir suteikti tik tiek duomenų ir leidimų, kiek to reikia konkrečiai funkcijai atlikti“, – pataria M. Rauba.
Ekspertas taip pat atkreipia dėmesį, kad agentų tarpusavio tinklai gali kelti ne tik techninių, bet ir turinio rizikų – nuo automatizuoto šlamšto iki klaidinančios informacijos plitimo.