„Mes tai išbandėme, – sako dronų gamintojas Aleksandras Kochanovskis, kuris tiekė technologiją ir kalbėjosi su žurnalu „New Scientist“ Ukrainos ambasados surengtoje spaudos konferencijoje. – Tai testas. Mes to niekada neįgyvendinome [plačiau]“.
Bandymas vyko prieš dvejus metus, jame dalyvavo kvadrakopteriai dronai, kurie buvo užprogramuoti skristi link fronto linijos, per maždaug 10 minučių nuskristi 3–5 kilometrus ir tada įjungti „Terminatoriaus režimą“, kuriame dirbtinio intelekto modelis ieško ir perima taikinius.
„Mes tiesiog paleidžiame jį ir žinome, kad viskas bus sunaikinta – viskas, kas bus rasta šioje konkrečioje teritorijoje, bus sunaikinta, – pasakojo A. Kochanovskis. – Su dronu nėra jokio ryšio, nematote vaizdo, nieko... Viskas, ką jis mato, bus sunaikinta.“
Dirbtinis intelektas karyboje: ar mašina galės savarankiškai priimti sprendimą naikinti priešą?
Nesant galimybės sužinoti, ką automatizuoti dronai matė ar į ką taikėsi, po bandymo į tą teritoriją buvo nusiųsti žmogaus valdomi dronai, kad rankiniu būdu patikrintų rezultatus. Tarp aukų buvo „keletas karių, vienas sunkvežimis“, nurodė A. Kochanovskis. Nors nėra įrašų, kuriuose būtų užfiksuota, kaip automatizuoti dronai puola šiuos taikinius, buvo padaryta išvada, kad dronai juos sunaikino.
A. Kochanovskis teigia, kad pats bandyme nedalyvavo, tačiau jį atliko nenurodytas karinis dalinys netoli Bachmuto ir Časiv Jaro miestų, vykdant Ukrainos kontrpuolimą. Ukrainos gynybos ministerija neatsakė į klausimus apie šį bandymą ar dabartinę teisinę padėtį dėl pilnai autonominių ginklų naudojimo.
DI naudojimas yra įprastas karinėse pajėgose visame pasaulyje, padedant atrinkti taikinius iš milžiniškų žvalgybos duomenų kiekių ir automatizuojant tam tikras ginklų funkcijas – tačiau tam tikru momentu žmonės visada dalyvauja procese. A. Kochanovskio prisipažinimas yra iki šiol kategoriškiausias įrodymas, kad mūšyje mirtis įvyko vien tik dėl DI.
Pasak gynybos bendrovių šaltinių, kalbėjusių ambasados spaudos konferencijoje, Ukrainos valdžia šiuo metu draudžia dirbtinio intelekto panaudojimą galutiniame taikinių perėmimo etape, nors iki to momento dirbtinis intelektas naudojamas daugelyje proceso etapų daugelyje įrenginių. A/ Kochanovskis sako, kad valdžia žino apie augančias dirbtinio intelekto galimybes ir derasi su gynybos bendrovėmis dėl to, ar taisyklės turėtų būti sušvelnintos.
Susiję straipsniai
2023 m. pranešimai leido manyti, kad dirbtiniu intelektu aprūpinti Ukrainos puolamieji dronai be žmogaus pagalbos surasdavo ir puldavo taikinius, tačiau jie buvo naudojami prieš transporto priemones – pavyzdžiui, tankus – o ne pėstininkus. Tuo metu nebuvo patvirtinta jokių žmonių aukų.
Nors oficialaus tarptautinio draudimo dėl autonominių ginklų, galinčių žudyti be žmogaus įsikišimo, nėra, Jungtinių Tautų generalinis sekretorius António Guterresas paragino jį įvesti, praėjusiais metais pareikšdamas, kad „mūsų pasaulyje nėra vietos mirtiniems autonominiams ginklų sistemoms“.
JT pareiškė, kad kyla susirūpinimas, jog tokie ginklai galėtų pažeisti tarptautinę humanitarinę teisę ir žmogaus teisių įstatymus, pašalindami žmogiškąjį sprendimą iš karo veiksmų. Taip pat kyla pavojus, kad autonominės sistemos galėtų padaryti klaidų – pavyzdžiui, pulti savo pusės karius ar įrangą arba smogti civiliams.
Dauguma kariuomenių kuria įrenginius, kurie bent iš dalies automatizuoja taikinių puolimo procesą. JAV turi programinę įrangą, kuri kaupia ir analizuoja didelius kiekius įvairių duomenų bei atrenka taikinius mūšio lauke, kuriuos vėliau gali pulti dronai, tačiau teoriškai tam reikalingas žmogaus patvirtinimas. Buvo teigiama, kad JAV taip pat kuria vadinamuosius „Goalkeeper“ skraidančius dronus ir „Whiplash“ jūrinius dronus, kurie gali patys surasti taikinius ir juos sunaikinti.
2021 m. JT ataskaitoje netgi buvo teigiama, kad praėjusiais metais žmonėms savarankiškai pulti galėjo būti naudojamas Turkijos įmonės pagamintas kvadrakopteris „Kargu-2“. Ataskaitoje nebuvo pateikta jokių konkrečių duomenų apie šių teiginių šaltinį ar tai, ar buvo sužeista ar nužudyta kokių nors žmonių, tačiau buvo užsiminta, kad Libijos Nacionalinio susitarimo vyriausybė (GNA) naudojo dronus prieš besitraukiančias Haftaro pajėgas.
Majoras Danylo Položuchno – aukšto rango pareigūnas Ukrainos 3-iojo armijos korpuso 21-ajame atskirajame nepilotuojamų sistemų pulke, kuris nežinojo apie bandymą ir jame nedalyvavo – sako, kad jo kariai naudoja pusiau autonomines valdymo sistemas, tačiau procese visada dalyvauja žmogus.
„Šios dronų sistemos ir platformos gali automatiškai aptikti ir sekti taikinius, taip pat savarankiškai valdyti save paskutiniuose artėjimo metruose, o tai padeda supaprastinti operatorių darbą. Tačiau mes nenaudojame visiškai autonominių dronų sistemų, kurios savarankiškai parenka ir atakuoja taikinius be jokio operatoriaus dalyvavimo, – sako D. Položuchno. – Ukraina laikosi tarptautinės humanitarinės teisės ir rimtai vertina savo pareigą ginti visų kovotojų teises. Ji taip pat labai atsargiai priima sprendimus, siekdama išvengti civilių aukų.“
Oksfordo universiteto atstovė Mariarosaria Taddeo teigia, kad žudymas naudojant DI atima kario orumą, puolančiojo atsakomybę ir turi būti uždraustas. „Tai ne tik problemiška, tai siaubinga, – sako ji. – Ar norime būti visuomene, kuri žudo kitus žmones, kuri leidžia savo valdžiai žudyti kitus žmones be žmogaus įsikišimo?“
Anthony Kingas iš Ekseterio universiteto Jungtinėje Karalystėje sako, kad nors visiškai autonominiai puolimai be žmogaus įsikišimo yra techniškai įmanomi, jie gali būti ne tokie lemiamai svarbūs, kaip daugelis mano.
„Be abejo, valdžios galėtų tai leisti, jei tai suteiktų joms kokį nors karinį pranašumą, – sako jis. Tačiau faktas lieka faktu: iš milijonų dronų, kuriuos Ukrainos kare naudojo Rusijos ir Ukrainos pajėgos, tik labai nedaugelis, jei iš viso tokių buvo, buvo [visiškai] autonomiški. Taigi, šiuo metu įtraukti žmones į procesą yra ne tik etiškai teisinga, bet ir kariniu požiūriu efektyviau“.
A. Kochanovskis sako, kad „Terminator“ projektas nuo bandymo nepasistūmėjo į priekį dėl Ukrainos taisyklių. Dabar jis yra dronų gamintojos „Aero Center“ generalinis direktorius. Pasak jo, ši įmonė, kuri kuria autonominius dronus perėmėjus, bandyme nedalyvavo, nes tuo metu dar nebuvo įkurta. Šie dronai sukurti siekiant nukreipti ugnį į artėjančius Rusijos „Shahed“ dronus kamikadzes ir juos sunaikinti, kol jie pasiekia miestus ir miestelius, kuriuose yra daug civilių gyventojų ar svarbi infrastruktūra.
Įmonės „Alita“ sistema susidės iš 16 paleidimo platformų, aprūpintų 64 dronais. Ji bus paruošta iki spalio ir galės stebėti artėjančius dronus, automatiškai pakilti ir skristi link taikinio 450 kilometrų per valandą greičiu, ir naikinti viską – nuo mažų dronų iki sraigtasparnių.
Tačiau dabartinės Ukrainos taisyklės draudžia visiškai autonominį veikimą ir reikalauja, kad žmonės patikrintų taikinius perėmimo pabaigoje. Net ir tokiu režimu visai 64 dronų baterijai reikės tik dviejų operatorių – o tai reiškia, kad personalo skaičius bus smarkiai sumažintas.
„Kiekvienas šio proceso etapas gali būti atliekamas rankiniu būdu arba automatiškai. Tačiau paskutinio etapo negalime atlikti automatiškai, – sako A. Kochanovskis, kuris mano, kad taisyklės turėtų pasikeisti. – Labai norėčiau, kad galėtume“.