Prognozuodami, kaip dirbtinio intelekto įrankiai keis ateitį, ekspertai braižo įvairius scenarijus. Vieni įsitikinę, kad žmonijos kasdienybė bus lengvesnė, todėl kiekvienas galės skirti daugiau laiko tam, kam nori. Kiti specialistai nėra linkę matyti situacijos tarsi per rožinius akinius – anot jų, realu, kad ateityje žmonės dar daugiau laiko leis prilipę prie ekranų, stokos motyvacijos, kūrybingumo.
Tinklalaidės „Du bitai“ kūrėjas ir vedėjas Jonas Lekevičius mano, kad dirbtinis intelektas išties transformuos kasdienį gyvenimą. Vis tik, anot jo, labai tikėtina, kad žmonių laisvalaikyje taip pat bus gerokai daugiau dirbtinio intelekto kuriamo turinio.
„Aš manau, jog dirbtinis intelektas tikrai bus ta mūsų kasdienybės gyvenimo transformacija, kuri mums atrakins daugiau laisvo laiko, kurį mes patys nuspręsime, kam naudoti. Vien todėl, jog visa [dirbtinio intelekto] ambicija yra maksimaliai automatizuoti visą ekonomiškai naudingą veiklą. Taip sakant, šitas viską valgantis monstras niekad nesiliaus, kol neatims visko, už ką mes uždirbame pinigus ir paliks mums tiesiog mėgautis laisvalaikiu“, – „Žinių radijo“ laidoje „Kas, jeigu?“ kalbėjo technologijų naujienų apžvalgininkas.
Susiję straipsniai
„Kaip mes tą laisvalaikį išnaudosime – čia, manau, bus kita transformacija. Laiko tam bus žymiai daugiau. Ar tame laike bus žymiai daugiau dirbtinio intelekto turinio? Manau, taip. Bet tai nereiškia, jog dirbtinis intelektas yra vienintelis konkurencingas dalykas, kuris uždominuos ir monopolizuos visą tą laiką“, – pastebėjo jis.
J. Lekevičiaus teigimu, jau dabar matoma tendencija, jog žmonės savotiškai persisotina dirbtinio intelekto kuriamu turiniu. Pavyzdžiui, anot „Du bitai“ vedėjo, dirbtinio intelekto programoms pradėjus kurti įvairų vaizdo ar muzikinį turinį, iš pradžių susidomėjimas juo augo akyse. Tačiau dabar, tęsė pašnekovas, situacija tam tikra prasme stabilizuojasi – žmonėms daug kas atsibosta, jie linksta ieškoti originalaus, žmogiškojo intelekto sukurto turinio.
„Mes dabar jau galime matyti, jog buvo labai didelis susidomėjimas, jog dirbtinis intelektas kuria vaizdus, muziką, video. Praėjo metai ir mes nenorime matyti nei video, nei muzikos, nei vaizdų. Mes norime matyti, jog būtų žmogaus prisilietimas“, – pažymėjo J. Lekevičius.
Tuo metu „Žinių radijo“ laidos „Technologijų žingsniu“ vedėjas Šarūnas Dignaitis-Kerpė į situaciją ragino pažvelgti kiek realistiškiau. Nors, anot jo, dirbtinio intelekto įrankiai išties leidžia sutaupyti laiko, dažniausiai tai žmogui reiškia ne papildomą poilsį ar laisvalaikį, bet dar daugiau darbo. Juk, pasak pašnekovo, tam tikri didesnio efektyvumo reikalavimai atkeliauja ir iš verslo vadovų, darbdavių.
„Aš kažkaip apie save galiu lengvai pastebėti, kad [naudojant dirbtinio intelekto įrankius] lyg ir tampi našesniu, padarai daugiau, bet gaunasi taip, kad tiesiog, galų gale, skiri tą laisvą laiką padaryti kažką dar daugiau. Ir čia yra tam tikra problema, kad tampi produktyvesniu, bet iš esmės tai nesikeičia. Ir čia, ko gero, galima daryti analogiją į tai, kas vyko su kompiuteriais, su internetu, kurie turėjo mus išlaisvinti nuo darbo. Bet iš esmės mes tiesiog tapome dar darbštesnės mašinos“, – mintimis dalijosi Š. Dignaitis-Kerpė.
„Ir jeigu kalbėtume apie kokį nors aukšto lygio programuotoją-architektą, tai šiai dienai, atsiradus generatyviniams įrankiams, (...) net aukščiausio lygio programuotojas, pasitelkęs tuos generatyvinius įrankius, iš esmės tiesiog padaro daug daugiau negu prieš tai. Ir nesakyčiau, kad jis sėdi ir ilsisi prie kompiuterio. Iš jo tos, vadinkime, crème de la crème įmonės tiesiog reikalauja daugiau ir jis padaro daugiau. Man atrodo, kad taip neišvengiamai įsisukame į šitą sistemą – tiesiog padaryti daugiau“, – tęsė jis.
„Aišku, gal ir yra profesijų ir galimybių iš tikrųjų tą laiką kažkaip susitaupyti ir išmokti pasakyti „gana, dabar turėsiu daugiau laisvo laiko sau, nes sugebėjau pasidaryti tai, ko man užtenka“. Tik laisva rinka, deja, veikia taip, kad kai gali daugiau, tai ir daugiau padarai“, – apibendrino laidos „Technologijų žingsniu“ vedėjas.