Pagaliau gydytojas galės iškart pamatyti visus skirtus vaistus, tyrimų rezultatus, o svarbiausia – vizito metu ne tik kažką rašyti ant popierėlio, bet ir pažvelgti į pacientą. Visa tai Lietuvoje turėtų tapti realybe lygiai po metų. O ką apie sistemą sako jau nuo 2008 m. ją įdiegę estai?
Patogi, bet neišbaigta
„Apie „E.sveikatą“ girdime daug, visi labai jos laukia. Ir medikų bendruomenė, ir pacientai iš šio projekto tikisi labai daug. Pati sveikatos ministerija šiuo metu dalyvauja trijuose projektuose, ligonių priežiūros įstaigos kuria dar 29 projektus ir visi jie turi būti baigti iki 2015 m. balandžio mėnesio.
Svarbiausia, kad turime sveikatos sistemos įstatyme atskirą straipsnį apie elektroninę sveikatą, sukurtą teisinę bazę ir galime dirbti. Su Registrų centru kreipėmės į verslą, kuris ir kuria sistemos komponentus“, – pirmą veikiantį „E.sveikatos“ sistemos prototipą pristatė LR sveikatos apsaugos viceministras Erikas Mačiūnas.
Visų diegiamų projektų bendroji vertė – 95 mln. litų. Centrinės sistemos ir dviejų posistemių kaina – 22 mln., o „E.sveikatos“ portalo – 10 mln. litų. Manoma, kad jų išlaikymo kaina sieks įprastus 10–15 proc. investicijų.
Centrinė sistema kaups duomenis, kurie bus gaunami iš visų registrų – įrašomi daktarų, perduodami gydymo įstaigų, net pacientai turės galimybę pildyti savo ligos žurnalą. Būtent iš centrinės sistemos tuos duomenis galės gauti visi turintys teisę jais naudotis. Paraleliai kuriamos ir dvi posistemės – medicininių vaizdų archyvas bei elektroninis receptas.
Pristatymo metu buvome užtikrinti, kad paciento ligos istoriją galės matyti tik jo gydytojas, pacientas ir atsakingi jo globėjai (tėvai, senelių slaugytojai ir t.t.). Vaistininkas matys tik receptą. Aišku, prie konkretaus paciento duomenų prieigą turės ir iškviestas greitosios medicinos pagalbos gydytojas. Kitiems savo istoriją pacientas galės pateikti pats.
„Svarbiausi tikslai: 1. Sukurti vienus vartus ir pacientams, ir gydytojams. 2. Atsisakyti visų popierinių pažymų. 3. Sistema nustatys, kiek ir kam rodyti duomenų. Gydytojas matys tik užsiregistravusių pacientų duomenis. Greitoji pagalba turės teisę sužinoti iškvietusio žmogaus duomenis. Žmogus – savo ir tų, kurių turi teisę žinoti (vaikų, globotinių) duomenis“, – reziumavo Registrų centro, kuriam pavesta prižiūrėtojo funkcija, direktoriaus pavaduotojas Arvydas Bagdonavičius.
Tiesa, kol kas plėtros programoje dalyvauja tik 170 Lietuvos medicinos įstaigų. Kitos, tarp jų ir privačios, galės dirbti tiesiog portale (kaip tai darys, kol kas nežinia – rašau, ką atsakė). Be to, sistemai pradėjus veikti bus tik nauji paciento ligos įrašai, daryti nuo 2015 m. Ateity planuojama perkelti ir popierinėse kortelėse saugomus archyvus, tačiau kol kas to nebus. Anot viceministro, jei iškart mėginsime padaryti viską, galime niekada nieko ir nepadaryti.
Estijos patirtis – sunkumai ir privalumai
„Estijoje e.receptas pradėjo veikti prie 5 metus, o šiuo metu jau 95 proc. pacientų ir medikų jį naudoja“, – sakė sveikatos apsaugos viceministras.
Pagrindinį „E.sveikatos“ modulį Lietuvoje daro ta pati kompanija, tuo užsiėmusi ir Estijoje – UAB „Nortal“. Jos direktorius Arnoldas Jankūnas sako, kad pradėjusi savo darbus nuo sistemos kūrimo Tartu universiteto klinikoms, dabar įmonė turi 65 žmonių komandą, kuri užsiima tik sveikatos IT sistemomis (50 Estijoje ir 15 Lietuvoje).
Koks realus požiūris į „E.sveikatos“ sistemą Estijoje, pakomentavo „Nortal“ direktoriaus pavaduotojas toje šalyje Andre Krullas:
„Turime unikalią patirtį, nes pradėjome kurti ligoninių sistemas, o po to perėjome prie nacionalinės. Daugelis kompanijų kuria vieną arba kitą, o sudėtingiausia juk jas suderinti. Aišku vartotojams Estijoje kyla problemų. Didžiausia problema, apie kurią lietuviai privalo pagalvoti, kaip daktarai galės pasinaudoti kitų ligoninių surinkta informacija.
Tam privalu sutarti dėl visų įrašomų dokumentų standarto, bendros formos. Kai bendrą formą naudoja ir privačios, ir valdiškos įstaigos, didelių problemų įkelti reikiamus duomenis nelieka.
Kita problema – kaip išmokyti daktarus naudoti sistema. Ligi šiol jie viską rašė ant popieriaus. Skaitmeninių dokumentų rengimas – visai kitoks procesas. Jiems reikės naudotis elektroniniu parašu, ligoninės turėtų skurti elektroninį recepto antspaudą.
Dar viena problema – reikia paskatų naudotis šia sistema. Tik tuomet ji išties taps vertinga ir pacientams, ir gydytojams. Priversti ligonines irgi galima, tačiau geriausia šiuo atveju pasitelkti meduolio ir bizūno principą. Estijoje, pavyzdžiui, jau įsigaliojo įstatymas, pagal kurį privačios klinikos, nesinaudojančios nacionaline „E.sveikatos“ sistema, negali tikėtis išmokų iš ligonių kasų. Ne visoms tai rūpi, tačiau daugelį paskatina prisijungti.
Lietuvoje pasirinktas išmintingas sprendimas – ligoninė gali toliau naudoti savo sistemą, o gali prisijungti prie nacionalinės „E.sveikatos“ programos. Tačiau galiausiai viskas atsirems į ligoninių IT sistemų kūrėjų kompetenciją – kiek jie bus pasiruošę efektyviai dalintis čia kaupiama informacija su nacionaline sistema.“
A.Krullo teigimu, geriau, kad prie šios sistemos jungtųsi ne atskiri gydytojai, o gydymo įstaigos. To reikia dėl kompensacijų, ligonių kasų išmokų. Estijoje net privatūs šeimų gydytojai dabar jungiasi į asociacijas, kad galėtų efektyviau pasinaudoti „E.sveikatos“ teikiamais privalumais.
Pirmas žvilgsnis į būsimą portalą – neblogai, bet galėtų būti ir paprasčiau
Pirmasis būsimo „E.sveikata“ portalo puslapis, tai naujienos, bendra informacija ir, aišku, nuoroda kaip prisijungti. Nutarę prisijungti, gauname pasirinkimą – jungiamės kaip pacientas, globėjas ar gydytojas.
Portalo dizainas gana modernus – užrašams naudoti dabar madingi „Windows 8“ stiliaus šriftai, sistema automatiškai prisitaiko prie bet kokio dydžio ekranų, tad naudotis patogu ir prisijungus kompiuteriu, ir išmaniuoju telefonu.
Prisijungęs pacientas mato savo numatytus apsilankymus pas gydytojus. Grafiškai skirtingai pavaizduoti buvę apsilankymai ligoninėse, poliklinikose, išrašyti vaistai ir t.t.
Prisijungęs gydytojas mato savo paciento duomenis. Čia rodomos pažymos, skiepai, vizitai, tyrimų rezultatai. Šalia – alergija, diagnozės, vaistai, kuriuos vartojo. Viską ką suveda gydytojas pasirašo savo elektroniniu parašu, tad tai tampa dokumentu ateičiai. Taigi, ligos istorija persikelia į vieną ekraną prieš gydytojo akis. Be to, tiesiai iš čia jis galės jungtis prie kitų medicinos portalų.
Bendras vaizdas džiugina kur kas labiau, negu daugelis valstybinių tokio tipo portalų, kurie vis dar atrodo taip, lyg būtų 1998 m. sukurti žmogaus, niekada negirdėjo žodžio „dizainas“.
Kita vertus, kas aišku išprususiam vartotojui ir būtina medikui, kitą gali sutrikdyti – prisijungus daug tekstinės informacijos, trūksta intuityvumo. Apie tai, kas numatyta, kad sistema būtų paprastesnė neišprususiems ar tiesiog neįgaliems, paklausėme „Noral“ direktoriaus A.Jankūno.
„Naudojamės pasauliniais kokybės ir vartotojų potyrio standartais. Taip daro „Google“, „Facebook“. Aišku, visada bus žmonių, kurie negalės tuo pasinaudoti. Nežinau, ar tikslinga kurti projektą pagal žemiausią kartelės lygį, tačiau vizualų vaizdą dar galime tobulinti. Jei reikės atskiroms vartotojų grupėms, ko gero, bus galima rinktis kiek pakeistą tos pačios svetainės vaizdą.“
Reali nauda, o ne socialinis tinklas
Privačiai medicinai kažkuo panašią sistemą kuriantis startuolis „Mano daktaras“ leidžia čia skelbti ir pacientų įspūdžius apie vieną ar kitą gydytoją. Tokios funkcijos „E.sveikata“ nenumato:
„Socialių funkcijų šiame etape nebus. Yra tik viena neformali funkcija – pacientas gali rašyti, kaip jam sekėsi gydytis, kokia buvo temperatūra, kaip kito savijauta. Tokia dalis leis atėjus pas daktarą nepamiršti, kaip sekėsi gydytis. Tačiau sistema pirmiausia skirta gydymo faktams fiksuoti, o socialines funkcijas kol kas palikime kitiems. Neatmetu, kad kada nors jos bus“, – komentavo A.Jankūnas.
Užtat bendrais anonimiškais sistemoje susikaupusiais duomenimis: kiek žmonių serga viena ar kita liga, kokie tipiniai gydymo būdai, kokiais atvejais kas veikia ir t.t., galės pasinaudoti mokslininkai. „E.sveikata“ šiuo požiūriu virs puikia didžiųjų duomenų kaupimo platforma.
„Visos Lietuvos statistika leis daryti apibendrinimus, kreipti investicijas, rengti profilaktines priemones. Ji bus kur kas efektyvesnė ir tikslesnė. Sistema galės naudotis tie, kuriems bus pavesta tai vykdyti – techniškai numatyta galimybė pateikti naudingus ligoninėms ar tyrėjams nuasmenintus duomenis“, – patikino, kad sistema galės duoti ir apčiuopiamos naudos mūsų palikuoniams, A.Jankūnas.
Lieka pripažinti, kad „E.sveikata“ išties gali virsti plačiausiai naudojama valstybine informacine sistema ir tiesiog revoliuciniu būdu pakeisti gydytojo darbą su pacientu. Lieka tikėtis, kad patys gydytojai norės atplėšti akis nuo blankų ir pažvelgti į pacientus, tad imsis ja naudotis. O didžiausią iššūkį kūrėjams puikiai suformavo pats UAB „Noral“ direktorius:
„Kai kūrėme Estijos sistemą, norėjome ją padaryti geriausia pasaulyje. Dabar sunkiausia užduotis mums – padaryti, kad Lietuvos sistema būtų geresnė už Estijos.“
