„Telerinkodara be išankstinio vartotojo sutikimo yra neteisėta ir privalo liautis. Nė vienas mobiliojo ryšio operatorius neatsižvelgė į mūsų jiems nusiųstą reikalavimą nutraukti neteisėtus veiksmus ir nesutiko nutraukti telerinkodarą, todėl įstatymų numatyta tvarka kreipiamės į teismą. Darysime viską, kad apgintume vartotojų viešąjį interesą ir užtikrintume žmonių teisę į privatumą bei asmens duomenų apsaugą“, – sakė Lietuvos vartotojų instituto prezidentė Zita Čeponytė.
Lietuvos vartotojų instituto vertinimu, be išankstinio vartotojų sutikimo mobiliojo ryšio bendrovių vykdoma tiesioginė telerinkodara akivaizdžiai prieštarauja Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo, Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo bei Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo reikalavimams ir grubiai pažeidžia vartotojų viešąjį interesą.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 32 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos vartotojų institutas mobiliojo ryšio operatoriams išsiuntė kreipimąsi su reikalavimu nutraukti be išankstinio vartotojų sutikimo vykdomą tiesioginę telerinkodarą. Vis dėlto per teisės aktuose numatytą 14 kalendorinių dienų laikotarpį nė vienas iš operatorių nenutraukė neteisėtų veiksmų ir neišreiškė aiškaus sutikimo nutraukti juos ateityje.
Pasak Lietuvos vartotojų institutą byloje atstovausiančios Advokatų profesinės bendrijos „SGKA Legal“ advokatės ir partnerės Lauros Gumuliauskienės, pareikštu ieškiniu nesiekiama apskritai uždrausti tiesioginės telerinkodaros. Teismo prašoma uždrausti atsakovams savo veikloje vykdyti tiesioginę rinkodarą negavus išankstinio vartotojo sutikimo ir/arba gaunant vartotojo sutikimą to paties skambučio, kai siūlomos paslaugos, metu.
„Mobiliojo ryšio operatorių argumentai, kad nėra aiškaus teisinio reglamentavimo, kaip turi būti gaunamas išankstinis vartotojo sutikimas, nėra pateisinama priežastis daryti tęstinį teisės pažeidimą, – akcentuoja advokatė L.Gumuliauskienė. – Neabejotina, kad teismo spendimas šioje byloje ateityje turės įtakos ne tik mobiliojo ryšio operatorių teisėms ir pareigoms, bet bus reikšmingas ir visiems kitiems verslo subjektams, savo veikloje naudojantiems tiesioginę telerinkodarą, vertinant, ar jų veiksmai yra teisėti ir nepažeidžia teisės aktų bei vartotojų interesų.“
Lietuvos vartotojų instituto užsakymu atliktas reprezentatyvus visuomenės nuomonės tyrimas atskleidė, kad dažniausiai prekes ar paslaugas siūlantys skambučiai žmonėms sukelia neigiamas emocijas – susierzinimą (24 proc.), gailestį, užuojautą šį darbą dirbančiam žmogui (23 proc.). 11 proc. sulaukę tokio skambučio supyksta. Tik 1 proc. Lietuvos gyventojų telerinkodaros skambučiai sukelia džiaugsmą.
Dažniausiai dėl asmens privatumo pažeidimų į atsakingas institucijas gyventojai nesikreipia nenorėdami gaišti laiko (25 proc.) arba įsivelti į biurokratines procedūras (22 proc.). Penktadalis respondentų netiki, kad atsakingos institucijos ką nors pakeistų. 17 proc. nurodo nežinantys, kur reikėtų kreiptis. „Spinter tyrimai“ atliktoje apklausoje dalyvavo 1007 šalies gyventojai nuo 18 iki 75 metų amžiaus.
