Apie tai trečiadienį pranešęs teisingumo ministras Juozas Bernatonis pastebėjo, kad šiuo metu įstatymai leidžia skirti baudas vos nuo 500 iki 2000 litų. Tokios sumos didelėms kompanijoms – pavyzdžiui, mobiliojo ryšio operatoriams – nėra reikšmingos ir neturi poveikio, nes telerinkodara suteikia kur kas didesnę naudą.
Kai kurių įmonių, kurios teikia telerinkodaros paslaugas, atstovai teigia, kad nėra aiškaus teisinio reglamentavimo, kaip turi būti gaunamas vartotojo sutikimas. Ministras tokius teiginius atmetė. „Reklamos, duomenų apsaugos, elektroninių ryšių įstatymuose numatyta, kad telerinkodara galima tik turint išankstinį naudotojo sutikimą“, – pabrėžė J.Bernatonis, pridurdamas, kad sutikimas negali būti gaunamas paties skambučio metu.
Pasigenda vartotojų aktyvumo
Parengtuose teisės aktų pakeitimuose numatoma, kad atsakomybė už tokio pobūdžio pažeidimus galėtų būti taikoma ir juridiniams asmenims, taip pat pažeidėjams siūloma skirti didesnes baudas. Tiesa, tokiu atveju būtų baudžiamas ne reklamos užsakovas (pvz., mobiliojo ryšio kompanija ar prekybos tinklas), o telerinkodarą vykdanti kompanija, platinanti SMS žinutes ar atliekanti skambučius.
„Dabar už Reklamos įstatymo pažeidimą gresia bauda iki 30 tūkst. litų. Tai panašios apimties yra numatyta ir tame projekte, kuris yra mūsų specialistų parengtas“, – užsiminė ministras.
Jis taip pat paragino nepatenkintus žmones skųstis ne sutiktiems politikams ar valdininkams, o atsakingoms institucijoms, kurios gali imtis realių veiksmų prieš pažeidėjus.
„Nors nepasitenkinimas, susierzinimas didelis, dažnai girdime kalbų apie tai, kad žmonės naktimis prabunda, kai naktimis ateina reklaminės žinutės... Bet per pastaruosius dvejus metus kreipėsi tik 62 piliečiai (...), todėl šiandien noriu atkreipti ir žmonių dėmesį, kad jei piktinamės, matome, kad pažeidžiamos teisės – reikia išnaudoti tas galimybes, kurios šiandien prieinamos“, – teigė J.Bernatonis.
Lietuvos nacionalinės vartotojų federacijos prezidentė Alvita Armanavičienė jam antrino, kad lietuviai nėra pakankamai aktyvūs. Jos nuomone, dažnai tokie pažeidimai ignoruojami, nes bylinėtis yra brangu, o ir teismai pripažįsta, kad tai – mažareikšmė problema.
„Vos ne visi skundai buvo laimėti, nepaisant to, žmonės retai imasi savo interesus ginti, – pastebėjo A.Armanavičienė. – Be to, kai kurie vartotojai sako, kad reklaminės žinutės jiems būna įdomios, pvz., jei praneša prekybos tinklai apie akcijas; jei jos neįkyrios ir aktualios.“
Ministras nesiskundė
Vieša paslaptis, kad telerinkodara aktyviai vykdoma jau ne vienerius metus. Tad kodėl į šią problemą dėmesys atkreiptas tik dabar?
„Ji pasiekė didelius mastus. Kol tai buvo atskiri skambučiai, raginimai pereiti į tinklą, kai gaudavo kartą per mėnesį – tokio susierzinimo, piktinimosi nebūdavo. Dabar, kai tai vyksta masiškai, kelia tam tikrą nepatogumą. Nes tokiu būdu pažeidžiamos teisės“, – sakė J.Bernatonis.
Jo vertinimu, skundų padaugėjo per pastaruosius dvejus metus. Pradėjęs atvirauti, ministras žurnalistams užsiminė, kad ir pats sulaukia nepageidaujamų reklaminių skambučių bei SMS žinučių – tiek darbiniu, tiek asmeniniu telefonu.
„Dėl to dar nesiskundžiau. Dėl dviejų priežasčių. Pirmiausia, šiuo metu nelabai turiu laiko, nes galvoju apie įstatymus daugiau. O antra, skundimasis politikų, ministrų turi tam tikrą kitą atspalvį, yra kitaip komentuojamas. Mums norėtųsi akcentuoti, kad mes giname žmonių teises“, – teigė teisingumo ministras.
Jei naujos priemonės neduos laukiamo rezultato, ateityje jos gali būti dar griežtinamos.
Neturi pasirinkimo?
Bene daugiausia kritikos dėl telerinkodaros kliuvo mobiliojo ryšio operatoriams, kurie dėl kiekvieno naujo kliento kovoja itin aršiai. Tiesa, jų atstovai pripažįsta, kad didelės naudos telefonu teikiami pasiūlymai neduoda.
Pirmiausia, dėl to, kad toks klientų pritraukimo būdas nėra itin efektyvus – nors telefonu teikiami geresni pasiūlymai, nei reklamuojami viešai, sėkmingi būna tik 0,5–1 proc. skambučių (t.y. vienas iš 100–200). Šiuo būdu perviliotas klientas „atsiperka“ vidutiniškai per pusmetį ar metus.
Antra, nėra garantijos, kad perviliotas klientas tiek laiko paslaugomis naudosis. Mat įstatymai draudžia klientus „pririšti“ sutartimis, taigi klientai ryšio tiekėją gali pakeisti nemokėdami jokių baudų (nebent kartu įsigijo telefoną ar kitą įrangą – tokiu atveju reikia sumokėti pilną šios įrangos kainą).
Visgi dėl itin aršios konkurencijos net tokia, atrodytų, nuostolius žadanti veikla toliau vykdoma.
Operatorių veiklą prižiūrinti Ryšių reguliavimo tarnyba dar metų pradžioje kreipėsi į mobiliojo ryšio bendroves, siūlydama apsvarstyti galimybę nutraukti telerinkodaros paslaugas ir ateityje jų nebeteikti. Šie „svarstymai“ tęsiasi iki šiol, o telerinkodaros visiškai nėra atsisakęs nei vienas mobiliojo ryšio operatorius.
Žada apsiraminti
Atsižvelgdamos į augantį klientų skundų skaičių, „Bitės grupės“ įmonės jau sumažino telerinkodaros mastą – dabar jos per mėnesį atlieka „tik“ keliolika tūkstančių skambučių per mėnesį.
„Bitės“ rinkodaros direktorius Pranas Kuisys teigiamai vertino ministerijos siūlymus, tačiau pridūrė, kad pasigenda galimybės skundus teikti ne tik vartotojams. Tarkime, jei tai galėtų daryti konkurentai, problema būtų sprendžiama kur kas efektyviau. Tyrimus galėtų inicijuoti ir valstybinės institucijos.
„Svarbu griežtai ir aiškiai apibrėžti, kaip turi būti surenkami ir naudojami gyventojų sutikimai dėl telerinkodaros veiksmų, kad ši veikla galėtų būti vykdoma skaidriai ir nepažeidžiant asmens interesų, – sakė P.Kuisys. – Esame pasiruošę visai nutraukti telerikodarą, jei tai padarys ir kiti operatoriai. Mes siūlome tai padaryti nedelsiant. Šiuo metu telerinkodara yra tapusi pagrindiniu naujų klientų pritraukimo kanalu, todėl jei tik vienas rinkos dalyvis nustos vykdyti telerinkodaros veiklą, jis patirs nemažų ekonominių nuostolių – nutraukti rinkodarą turi visi.“
Neseniai telerinkodarą, kaip efektyvų ir patogų būdą pritraukti naujų vartotojų bei išbandyti naujų pasiūlymų patraklumą, gyrusi „Tele2“ požiūrį taip pat keičia.
„Suprantame, kad tai – aktuali problema. Šiuo metu peržiūrime savo procedūras taip, kad skambučių sulauktų tik tie klientai, kurie iš anksto suteikė sutikimus. Planuojame, kad pokyčius įgyvendinsime jau artimiausiu metu“, – sakė „Tele2“ korporatyvinės komunikacijos vadovas Andrius Baranauskas.
„Omnitel“ viceprezidentė privatiems klientams Lina Galatiltė baudų didinimą vadina sveikintinu žingsniu. „Tačiau vien tik baudomis telerinkodaros problema, aktuali ne tik telekomunikacijų, bet ir kitoms industrijoms, neišsispręs. Būtina toliau tobulinti teisinę bazę ir tikslinti įstatymus, sureguliuoti šią sritį taip, kad nebebūtų jokių interpretacijų ją įgyvendinant praktikoje. Mes tikimės, kad tai ir bus padaryta netolimoje ateityje“, – sakė ji.
Rinkos sąlygų nepakeis
Kompanijos „Teo LT“, kuriai priklauso telefoninės rinkodaros paslaugas teikianti įmonė „Lintel“, komunikacijos vadovas Antanas Bubnelis teigė, kad siūlomos įstatymų pataisos yra aktualios ir svarstomos laiku.
„Visame pasaulyje populiarėja prekyba internetu, telefonu, bendravimas su klientais keliasi į el. paštą ir pokalbius telefonu. Svarbu, kad taisyklės ir logika būtų aiški, analogiška visuose susijusiuose teisės aktuose. Tiesa, siūlomo įstatymo nuostatos iš esmės rinkos sąlygų nepakeis. Kaip ir iki šiol, telerinkodaros tikslais bus galima skambinti tik tiems klientams, kurie patys yra davę išankstinį sutikimą naudoti jų kontaktus. Baudos ir toliau bus taikomos toms įmonėms, kurios pateikė neteisėtus kontaktus ir užsakė telerinkodaros skambučius“, – pastebėjo A.Bubnelis.
Jis pridūrė, kad „Lintel“ konsultantai, atlikdami telerinkodaros skambučius, naudojasi užsakovų pateiktais telefonų numeriais. Taigi užsakovai turi užtikrinti, kad pateikti kontaktai būtų teisėti. Bendrovės „Teo LT“ telerinkodaros skambučiai atliekami tik tiems klientams, kurie yra išreiškę išankstinį sutikimą.
Kaip elgtis sulaukus nepageidaujamos reklamos elektroniniu paštu ar telefonu, galite sužinoti čia.