Taip, tais pačiais metais pasaulis gavo knygas apie Harį Poterį, filmus „Matrica“ bei pirmąjį „Žvaigždžių karų“ epizodą, Kempiniuką plačiakelnį, televizijos žaidimą „Kas nori būti milijonieriumi?“.
Legendiniais 1999 m. prekyboje pasirodė pirmasis „BalckBerry“ įrenginys – tarpusavyje susirašinėti leidžiantis „peidžeris“ „BlackBerry 850“, „Apple“ išleido pirmuosius savo nešiojamus kompiuterius „iBook G3“, o birželio 26-ąją debiutavo pirmos kartos „Bluetooth“ ryšys.
Tačiau visų tų dalykų svarba nublanksta prieš tai, ką pirmąją 1999 m. vasaros dieną savo bendrabučio kambaryje sukūrė Shawnas Fanningas. Pirmoji pasaulyje neribota peer-to-peer (P2P) failų dalinimosi paslauga „Napster“ sukūrė galimybę žmonėms be jokio tarpininko tiesiogiai siųsti failus vienas kitam.
Dabar tai atrodo savaime suprantama, tačiau tuomet pasaulyje sprogo dvi bombos – žmonės staiga ėmė beprotiškai dalintis vienas su kitu muzikos failais, o muzikos parduotuvėse staiga dingo pirkėjai. Jau vėliau dalinimasis buvo pavadintas piratavimu, greitėjant interneto spartai žmonės ėmė dalintis ir filmais, kažkas ėmėsi kovoti su siuntėjais, kažkas – už laisvę, tačiau ledai jau pajudėjo.
Laisvė pakeitusi verslą
„Apple“ 2006 m. savo „iBook“ kompiuterių seriją pervadino „Mac Book“, „BlackBerry“ dabar vos kvėpčioja, o ilgų kovų, kaltinimų piratavimu, mėginimų kažkaip įtvirtinti verslą iškankinta „Napster“ mirė 2011 m. Tačiau muzikos ir kino verslo modelį ji pakeitė iš esmės.
Ne nužudė, o pakeitė. Ilgai trukęs ašarojimo dėl sunkaus muzikantų likimo periodas galiausiai baigėsi. Paaiškėjo, kad muzikantai nemiršta, pinigus uždirba koncertuose, o milžiniškas sumas praktiškai tik už tarpininkavimą ėmusių muzikos korporacijų niekam pernelyg ir negaila.
Užtat tai, ką pradėjo „Napster“, dabar pagimdė tokius sėkmingus ir vėl kūrėjams pinigus mokančius verslus, kaip „Spotify“ ar „Netflix“. Atlikėjui, aišku, jie skiria centus, tačiau juk atlikėjui, o ne viskuo patenkintam korporacijos šului.
Failų dalinimasis galiausiai privertė visus programinės įrangos gamintojus atsigręžti į savo vartotoją – daugelis kompanijų pradėjo mažinti kainas, suteikia galimybę ilgai bandyti savo produktą prieš perkant. Visiškai niekam nežinomi kūrėjai gavo naują kelią išpopuliarėti, nešvaistant pinigų tradicinei reklamai. Failų dalinimasis nepripažįsta „žvaigždžių“ – čia visi apvagiami ir populiarinami vienodai.
Dar reikia nueiti nemažai kelio, kad įgyta laisvė tikrai nieko nebeskriaustų, tačiau už pačią jos galimybę turime padėkoti (arba pakeiksnoti) „Napster“ ir tam, kas įvyko lygiai prieš penkiolika metų…
