„Su tuo, ką žmonės dabar gali įsigyti, mes dirbome prieš 7–10 metų“, – jau pokalbio pradžioje užsimena IBM tyrimų ir plėtros padalinio ekspertas. Ne tam, kad pasigirtų. Atvirkščiai – R.Divakarunį būtų galima vadinti kurpiumi be batų: nors dirba su naujausiomis technologijomis, pats naujų gaminių įsigyti neskuba.
Superkompiuterį į kišenę sutalpinti bandantis IBM ekspertas mieliau naudoja ne planšetę, o užrašų knygelę; ne išmanųjį, o paprastą laikrodį. „Aš technologijas įsisavinu negreit, dažniau palaukiu, kol namiškiai tai padarys. Esu bandęs išmanųjį laikrodį; „Google“ akinių dar neteko – bet aš labiau tradicinis žmogus, gimiau kitoje kartoje ir prie to įpratau, man tai labiau priimtina“, – paaiškina pašnekovas.
Problemomis mėgaujasi
Kelias savaites Lietuvoje dirbęs R.Divakarunis savo komandos atliekamus mokslinius tyrimus lygina su detektyvo darbu. Tik jie sprendžia kiek kitokias „bylas“: jų užduotis – atskleisti gamtos paslaptis.
„Gamta viską už mus jau išsprendė ir sudėliojo į vietas, o mes aiškinamės jos galimybių ribas. Ką tai reiškia? Dabar IBM superkompiuteris „Watson“ užima, ko gero, pusė šito kambario ir sunaudoja daug elektros energijos, o mūsų smegenys užima kiek daugiau nei litrą ir energijos suvartoja mažiau nei elektros lemputė, nors jų sugebėjimai didesni. Taigi tobulėti dar tikrai turime kur“, – energingai pasakoja mokslininkas.
Žodžiai „iššūkis“, „riba“, „problema“ – R.Divakarunio kasdienybė. Maža to, sugalvojus išeitį dažnai iškyla dar daugiau problemų, o priešakyje nušvinta naujų iššūkių horizontai.
Tačiau mokslininkas aiškina, kad tai yra viena žaviausių ir įdomiausių jo darbo dalių. Mat tai reiškia, kad ateityje dar dažniau galės ištarti saldžiausią žodį: „Pavyko!“
Kaip sprendžiamos tos problemos? Priklauso, kokios: galima ieškoti naujų medžiagų, keisti gamybos ar veikimo būdą, komponentų sandarą ar struktūrą...
„Jei imtume automobilių analogiją, tai mano darbas būtų ne juos sumažinti ar pagražinti, o iš esmės patobulinti. Kitaip sakant, mes nuolat tvarkome, tobuliname ir keičiame variklį“, – aiškino R.Divakarunis.
Biblioteka ant nago
Prieš pokalbį mokslininko paprašiau atsinešti savo mėgstamą įrenginį. Nanotechnologijomis besidomintis ekspertas susitikimo metu iš kišenės ištraukė miniatiūrinę USB atmintinę ir paaiškino: tai – dalykas, kuris padeda daug ką paaiškinti apie jo darbą.
„Čia yra 8 GB atminties raktas. Įsivaizduokite visus W.Shakespeare'o darbus, paverstus vienetais ir nuliukais – aš galiu visa tai sutalpinti nago dydžio atminties rakte. Ką ten: čia tilptų enciklopedijų tomai. O ateityje į tokį „nykštuką“ bus galima sugrūsti visą JAV Kongreso bibliotekos turinį“, – sakė R.Divakarunis.
Na, JAV Kongreso bibliotekos knygos užima per 10 terabaitų... Kada tai bus įmanoma? Pašnekovas spėlionėmis neužsiima, mat jau spėjo įsitikinti, kad yra ne koks pranašas: „IBM dirbu jau per 20 metų, ir jei tada, kai pradėjau, manęs kas būtų paklausęs, kada galėsime žiūrėti filmus, televiziją bet kur; arba kada galėsime telefonui užduoti klausimą, į kurį jis išsyk atsakys, būčiau atsakęs: „Brol, tai užtruks...“ Bet štai kaip viskas keičiasi – mes visa tai jau turime. Taigi nesu geras prognozuotojas, ypač laiko klausimu, bet tikiu, kad tai įvyks.“
