Paprastai kalbant, 2008-aisiais Švedijoje savo veiklą pradėjusi bendrovė siūlo nemokamai arba už nedidelį mėnesinį mokestį internetu klausytis ar atsisiųsti milijonus dainų.
Apie tai, kaip sekasi vilioti klausytojus ir nesipykti su muzikos kūrėjais kalbėjomės su „Spotify“ viceprezidentu ir Europos skyriaus direktoriumi Jonathanu Forsteriu.
Siųstis ar „pūstis“?
Atsisiųsti – ne tas pat, kas „pūstis“ dainas iš torentų ar legalių MP3 bylų parduotuvių. Dainos jūsų kompiuteryje ar telefone bus tol, kol mokėsite už paslaugą (nors tikriausiai atsirastų programišių, kurie tuos „Spotify“ pateiktus kūrinius išsikrapštytų iš atminties ir pasidarytų kopijas, bet tai – kita tema).
Nuo praėjusių metų pavasario tai veikia ir Lietuvoje, Latvijoje bei Estijoje. Tačiau „Spotify“ viceprezidentas ir Europos skyriaus direktorius J.Forsteris pripažįsta, kad jo kompanija dar turi nuveikti daug, kad Baltijos šalių vartotojai prisijaukintų šią paslaugą.
Muzikos įrašų pardavimas (tiek fizinėse laikmenose, tiek skaitmeninių bylų) mažėja. Nemažai žinomų muzikantų įsitikinę, kad pardavimui įtakos turi „Spotify“ ir kitos analogiškos paslaugos. Ir pabrėžia, jog už tai, kad jų dainų klausosi milijonai žmonių, jie gauna šimtus kartų mažiau, nei visiems tiems žmonėms pardavę savo įrašus.
Yra atlikėjų, kurie dėl to apskritai neleidžia skelbti savo dainų „Spotify“, kiti naujus albumus ir dainas užlaiko keletui mėnesių, kol ištikimiausi gerbėjai nusiperka įrašų. Taip, pavyzdžiui, šiuo metu elgiasi britų grupė „Coldplay“.
Kiti muzikantai mano, kad „Spotify“ – puiki proga padaryti savo kūrybą lengvai pasiekiamą daugelyje pasaulio kampelių (šiuo metu paslauga veikia 57 šalyse ir turi apie 40 milijonų aktyvių vartotojų).
„Jau nemaža dalis lėšų, kurias gaunu už skaitmeninėje erdvėje esančias mano dainas, ateina būtent iš „Spotify“, – tikina Andrius Mamontovas.
Pokalbis Taline
Su J.Forsteriu kalbėjomės Estijos sostinėje surengtame muzikos industrijos festivalyje „Tallinn Music Week“, kur jis atvyko pamėginti „Spotify“ sudominti daugiau Baltijos šalių muzikantų ir vadybininkų. Visą gyvenimą interneto technologijų sektoriuje dirbantis vyras tikina, kad „Spotify“ tenkanti kritika nepagrįsta, o šios įmonės verslo modelis, nepaisant kasmet deklaruojamų didelių nuostolių, yra perspektyvus.
– Jei netyčia yra tokių, kurie dar nežino, kas yra „Spotify“?
– „Spotify“ yra paslauga. Jei paklausite manęs, tai pašėlusiai gera paslauga. (Juokiasi.) Jos vartotojai gali klausytis per 20 milijonų muzikos kūrinių – jie pasiekiami paspaudus porą kompiuterio ar mobiliojo telefono mygtukų. Tereikia turėti interneto ryšį. Galite klausytis nemokamai, tarp dainų girdėdami reklamos klipus, arba mokėti už paslaugą šiokį tokį mokestį (Lietuvoje paslauga „Spotify Premium“ kainuoja 24,14 lito per mėnesį. – Red.) ir klausytis dainų be reklamos. Taip pat galite atsisiųsti dainas ir klausytis jų nemokamai tol, kol esate atitinkamo paslaugos plano vartotojas.
– Yra atlikėjų, kurie nelabai patenkinti jūsų mokamu honoraru už dainų perklausas. Pavyzdžiui, grupės „Radiohead“ lyderis Thomas Yorke'as, kuris iš „Spotify“ ištrynė savo kitos grupės „Atoms For Peace“ dainas. Skaičiuojama, kad už šimtus tūkstančių dainos perklausų atlikėjai, autoriai ir teisių turėtojai gauna tik kelis ar keliolika dolerių. Ką atsakytumėte į šią kritiką?
– „Spotify“ už dainas jų teisių turėtojams išmoka šimtus milijonų JAV dolerių, eurų – nesvarbu, kokia valiuta skaičiuotumėte. Tai beveik 70 procentų pinigų, kurie surenkami už reklamą ir iš žmonių, mokančių už paslaugą. Palyginti su procentais, kurie išmokami iš pinigų, gautų už fizinių laikmenų pardavimą, „Spotify“ išmokos yra dosnios. Mes jau esame paskirstę atlikėjams, autoriams sumą, kuri siekia apie 700 milijonų eurų.
Pinigai, kuriuos atlikėjai, dainų autoriai, teisių turėtojai gauna šiandien, nėra riba. Paprasta suvokti – kuo daugiau už paslaugą mokančių vartotojų „Spotify“ turės, tuo daugiau pinigų gaus muzikantai. Šiandien paslauga turi dešimt milijonų už ją mokančių vartotojų, bet tai – tik pradžia.
– Ar sumomis, kurias gauna už perklausas, nesiskundžia populiariausi pasaulio atlikėjai. Galbūt jie gauna daugiau pinigų už kiekvieną perklausą, ypatingas sąlygas?
– Nėra taip. Nenorėčiau atskleisti visų detalių, tačiau tikrai nėra taip, kad išmoka priklauso nuo dainos populiarumo. Kita vertus, mokamos sumos išties šiek tiek skiriasi – tai priklauso nuo keleto veiksnių. Pavyzdžiui, šalies, kurioje klausomasi muzikos, ar dainos klausomasi internetu, ar ją atsisiuntus į kompiuterį ar telefoną.
– Kai kurių atlikėjų „Spotify“ neišgirsime. Pavyzdžiui, palyginti neseniai savo muziką į jūsų sistemą įkėlė grupė „Led Zeppelin“, kuri ilgai abejojo dėl tokio žingsnio. „The Beatles“ ir „AC/DC“ dainų apskritai nėra muzikos transliavimo internetu sistemose. Ar vieną dieną jos ten bus?
– Neabejoju, kad taip. Kalbamės su visais teisių turėtojais ir stengiamės pasiūlyti klausytojams viską, ką jie nori girdėti. Kai kurie atlikėjai ir autoriai abejoja dėl mūsų modelio – tai normalu. Tačiau dešimtys milijonų kūrinių, manau, yra solidus pasirinkimas.
– Dažnai sakoma, kad „Spotify“ ir kitos panašios paslaugos žudo kitokio muzikos formato – kompaktinių, vinilinių plokštelių, skaitmeninių MP3 bylų – pardavimą.
– Nesutikčiau, nes yra atlikėjų, kurie vis dar parduoda daug albumų. Yra žmonių, kurie vis dar nori turėti muziką, laiko ją kaip suvenyrą. Viena, kas akivaizdu: „Spotify“ žudo muzikos piratavimą. Nebėra jokios prasmės ieškoti nelegalių bylų internete, o tada jas kaupti kompiuterio ar telefono atmintyje. Juk 20 milijonų dainų pasiekiamos akimirksniu – visur, kur yra interneto ryšys. Piratauti tiesiog nelieka prasmės. Pavyzdžiui, Norvegijoje nelegaliai parsisiųstų dainų skaičius nuo 2008 iki 2012 metų sumažėjo beveik šešis kartus – esu tikras, kad tai „Spotify“ nuopelnas.
– Kartais girdžiu, kad „Spotify“ garso kokybė esą prastesnė nei MP3 bylų, kurios parduodamos parduotuvėse. Tai netiesa. „Spotify“ galima pasirinkti klausytis muzikos naudojant didelį duomenų srautą.
– Manau, jog yra daug žmonių, kurie vis dar nežino daugybės „Spotify“ galimybių. Pavyzdžiui, daug kas vis dar nustemba, kad pasirinkus klausytis muzikos su reklama, galima jos klausytis ir mobiliajame telefone. Arba, kad pasirinkus mokamą versiją, galima tūkstančius dainų parsisiųsti į telefoną ar kompiuterį ir klausytis šios muzikos neprisijungus prie interneto.
– Nesate vienintelė įmonė, siūlanti tokią paslaugą. Ar esate išbandęs konkurentų „Deezer“, „Rdio“ paslaugas?
– Ne.
– Jums tai neįdomu?
– Ne tai turiu omenyje. Esu tikras – mūsų kompanijoje yra žmonių, kurie išbando konkurentų produktus, stebi, kaip galima juos pralenkti. Tačiau tai nėra mano darbas – aš visiškai patenkintas „Spotify“ paslauga.
– Kada pastarąjį sykį pirkote kompaktinę plokštelę?
– Sunkus klausimas (mąsto porą minučių). Dievaži, prirėmėte prie sienos. Aš iš tiesų neprisimenu. Spėju, kad tai buvo seniau nei prieš dešimt metų. Nesakau, kad kompaktinės plokštelės yra blogai, bet, mano akimis, šio formato įtaka muzikos versle vis labiau mažės.
– Lietuvoje „Spotify“ paslauga pradėta teikti pernai. Kiek vartotojų mūsų šalyje jau turite?
– Kompanijos politika – neatskleisti konkrečių skaičių, susijusių su atskiromis šalimis. Bet būsiu atviras – kol kas skaičiai nėra įspūdingi. Ne tiek, kiek norėtume. Tačiau reikia laiko, kad žmonės įvertintų paslaugą.
– Daug kalbama apie tai, kad „Spotify“ patiria finansinių sunkumų. Kaip įsivaizduojate įmonės ateitį? Tarkime, po dešimties metų?
– Esu tikras, kad „Spotify“ bus kaip oras, šia ar kitomis muzikos transliavimo internetu paslaugomis naudosis dauguma klausytojų. Mano akimis, taitobulas būdas klausytis muzikos.
specialiai lrytas.lt, Talinas
