Lietuvoje – verslo duomenų „išsikraustymo“ metas

Buvo laikai, kai Lietuvoje tuštėjo sodybos, o dabar baigia ištuštėti biurų užkampiai, kur įmonės laikė serverius. Dar prieš kelerius metus pasiūlymas patikėti duomenų saugojimo ir apdorojimo serverius komerciniams duomenų centrams būtų atrodęs kaip pasikėsinimas į asmeninį turtą. O dabar didieji šalies bankai ir Lietuvos bankas, prekybos tinklai, telekomunikacijų bendrovės, net valdžios institucijos savo serverius perkėlė į išorinius duomenų centrus Lietuvoje. Kodėl? Nes patikimiau, efektyviau ir paprasčiau dinamiškai reaguoti į plėtrą.

Daugiau nuotraukų (1)

lrytas.lt

Jul 16, 2014, 10:55 AM, atnaujinta Feb 11, 2018, 10:59 PM

Pasaulinės duomenų centrus sertifikuojančios įstaigos „Uptime Institute“ tyrimas atskleidė, kad šiais laikais net didžiųjų kompanijų IT skyrių vadovai priversti įrodinėti, kad vis dar apsimoka išlaikyti ir plėsti nuosavą duomenų centrą, o ne naudotis trečiųjų šalių paslaugomis. O juk dar prieš porą metų įmonių vadovai šnairavo į pasiūlymus patikėti duomenų saugojimą kitiems.

„Įmonėms svarbiausia užtikrinti kokybiškas paslaugas klientams ir sudaryti sąlygas darbuotojams dirbti efektyviai. Todėl vis daugiau informacijos ir verslo įrankių perkeliama į elektroninę erdvę, paprastai sakant – į internetą. Popierinius dokumentus keičia skaitmeniniai, verslo procesai valdomi virtualiai.

Tokiu būdu kaupiamų duomenų daugėja neįtikėtinu greičiu, juos apdoroti reikia vis daugiau serverių. Šie pokyčiai lemia ir naujus iššūkius – virtualioji informacija turi būti ne tik lengvai pasiekiama, ją reikia ir patikimai apsaugoti“, – aiškina Duomenų logistikos centro (DLC) Paslaugų vystymo vadovas Edvinas Bakanas.

Svarbiausia – patikimumas

Informacija – vertingiausia, ką turi ir saugo tiek žmonės, tiek bendrovės. Daugelis legalius pinigus turinčių žmonių seniai suprato, kad banke juos laikyti saugiau negu pagalvėje, įmonės irgi pradeda suprasti, kad pačioms rūpintis dar ir serverių sauga yra ne taip jau protinga.

Didėjantį modernių duomenų saugojimo paslaugų poreikį atspindi ir naujų duomenų centrų augimas Lietuvoje. Gegužę duris atvėrusiame naujausiame duomenų centre „Data Inn“ jau užimta 70 proc. ploto, o likusias patalpas planuojama pripildyti iki metų pabaigos. Centrą valdanti bendrovė Duomenų logistikos centras valdo dar penkis duomenų centrus, kurie taip pat šiuo metu yra pilni.

„Pastaruoju metu kuriasi ir nemažai naujų verslų, kurie gyvuoja tik internete, tad jų steigėjams išvis nereikia galvoti nei apie biuro patalpas, nei apie IT infrastruktūrą. Visa įranga gali būti duomenų centre, o programinė įranga – „debesyje“, – aiškino „Infobalt“ ekspertas Marius Pareščius.

Apsisprendimo aritmetika

E.Bakano teigimu, pastaraisiais metais gerokai padidėjus IT infrastruktūros išlaidoms įmonės tapo priverstos ieškoti efektyvesnių sprendimų:

„Išoriniai duomenų centrai ne veltui lyginami su viešbučiais, jie šiandien verslui bei institucijoms jau gali pasiūlyti ne tik fizinę erdvę ir saugumą, bet ir energijos efektyvumą bei visas IT paslaugas, kokių tik gali prireikti.“

Mobiliojo ryšio bendrovė „Tele2“ šiemet pripažinta efektyviausia įmone. Šiais metais ji taip pat savo informaciją perkėlė į duomenų centrą.

„Mes svarstėme galimybę įsirengti savo duomenų centrą, vertinome ir rinkoje esančių duomenų centrų pasiūlymus. Įvertinę investicijas, sąnaudas, technines galimybes, priėmėme sprendimą naudotis duomenų centro paslaugomis. Sprendimas buvo pagrįstas verslo planu – taip naudingiau įmonei“, – sakė „Tele2“ technikos direktorius Valerijus Kovzanas.

„Tele2“ iki šiol naudojosi tik savo duomenų centrais. Siekiant užtikrinti patikimą ryšį klientams, pagrindinės serverių funkcijos buvo dubliuojamos – tokias pat funkcijas atliko skirtingose vietose įrengti serveriai.

Bendrovės sprendimą pasinaudoti duomenų centro paslaugomis lėmė ne tik mažesnės duomenų saugojimo sąnaudos, bet ir papildomą duomenų saugojimą leidusios užtikrinti naujos techninės galimybės.

„Ne visos įmonės įvertina, kiek realiai kainuoja duomenų laikymas bendrovėje. Šias išlaidas sudaro ne tik serverių ar jų išlaikymo, bet ir saugumo, nepertraukiamo paslaugos teikimo užtikrinimo kaina. Kokia nauda iš serverio, jeigu jis neveiks nutrūkus elektros tiekimui arba išsijungus dėl perkaitimo ar užliejus?

Norint užtikrinti, kad duomenų centras veiktų patikimai, reikia investuoti į vėdinimo, energijos tiekimo įrangą, apsaugos sistemas. Reikia žmonių, kurie prižiūrės įrangą, įvertinti eksploataciją, nusidėvėjimą ir administravimą“, – sako E.Bakanas.

Jis pateikė pavyzdį: naujausias duomenų centras „Data Inn“ kainavo 10 milijonų litų, vidutiniškai vienam serveriui tenka mažiausiai apie 2 tūkst. litų investicijų palaikančiajai infrastruktūrai ir patalpoms įrengti.

Efektyviausias Rytų Europoje dabar yra gegužę atidarytas „Tier III“ sertifikatą gavęs duomenų centras „Data Inn“. 1MW galios 500 kvadratinių metrų ploto centre telpa 100 serverių stovų. Jį planuojama išplėsti iki 3000 kv. m ploto ir 6 MW galios, tuomet čia bus galima sumontuoti 600 stovų.

„Pagrindiniai šio duomenų centro privalumai – patikimumas ir efektyvumas. Šiuo metu Rytų Europoje nėra tokio duomenų centro, kuris būtų ir sertifikuotas „Tier III“ patikimumo lygiu, ir kurio energijos praradimo koeficientas (PUE) būtų ne didesnis kaip 1,3. Privačiai įmonei investuoti į nuosavą tokio lygio duomenų centrą tiesiog nepasimokėtų“, – aiškina E.Bakanas.

Augimas nesustabdomas

Didžiausios pasaulyje komercinio nekilnojamojo turto paslaugų bendrovės CBRE duomenų centrų rinkos ataskaitoje nurodyta, kad vien Europoje duomenų centrų rinka auga po 5–10 proc. kasmet. Per 2013 metus buvo pasiūlyta apie 30 tūkst. kv. m ploto naujų duomenų centrų, o viso Europoje siūloma apie 700 tūkst. kv. m duomenų centrų ploto.

Duomenų centrų analizės kompanija „BroadGroup“ prognozuoja ypač dideles perspektyvas besiplečiančioms rinkoms. Tikėtina, kad iki 2017 m. naujų duomenų centrų plotas tokiose šalyse kaip Lenkija, Čekija, Rumunija ar Vengrija, išaugs net 70 proc.

„Šiuo metu tai komerciškai naudinga investicija. Vienos įmonės investuoja, tikėdamos pritraukti užsienio klientų, kitos duomenų centrus stato jau turėdamos potencialius klientus. Vienos bendrovės siekia pritraukti stambias bendroves, kurioms reikia įrengti tūkstančius serverių, kitos siūlo paslaugas smulkiajam ir vidutiniam verslui. Bankai, valstybinės įmonės vėlgi kelia kitokius duomenų centrų reikalavimus. Nemanau, kad pučiamas burbulas ir rinkoje atsirastų duomenų centrų perteklius“, – sako M. Pareščius.

Norėdami komentuoti turite prisijungti.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.