Tačiau galutinai dėl to turi apsispręsti šalys narės. Lietuva jau nuo praėjusių metų iš dalies nereguliuoja šios rinkos.
„Panaikinome tarptautinių skambučių, skambučių į kitus tinklus ir pan. reguliavimą. Vartotojai gali būti visiškai ramūs ir tikri, kad dėl šio dereguliavimo kainos tikrai nedidės“, – tikina Ryšių reguliavimo tarnybos Strategijos departamento direktorė Medeina Augustinavičienė.
Skaičiuojama, kad Lietuvoje stacionariais telefonais dar tebesinaudoja iki 600 tūkst. abonentų – dauguma jų įmonės. Pavyzdžiui, mobiliojo ryšio rinkoje – kone 4,5 mln. abonentų.
Reguliavimo kurį laiką neišvengs ir plačiajuostis bei šviesolaidžio ryšys. Visų pirma manoma, kad dar per maža konkurencija. Linijų savininkai yra įpareigojami leisti paslaugas teikti ir kitoms įmonėms – taip skatinama konkurencija. EK tikisi nebereguliuoti ir šių rinkų.
„Tai yra greitai besiplečianti rinka. Atsiranda nauja konkurencija – kabeliniai, virtualūs tinklai, alternatyvūs operatoriai, internetiniai susirašinėjimai ir balso ryšiai“, – pastebi eurokomisarė, atsakinga už skaitmeninę darbotvarkę Neelie Kroes.
Europos Sąjungos Taryba šiuo metu svarsto siūlymus, kad, tarkim, Lietuvoje įsteigta telekomunikacijų bendrovė galėtų savo paslaugas teikti ir kitose Bendrijos šalyse. O jos veiklą reguliuotų Ryšių reguliavimo tarnyba. EK yra sakiusi, kad dėl to galėtų mažėti mobiliojo ryšio kainos. Tačiau rinką prižiūrinčios institucijos skeptiškai vertina tokius siūlymus.
Ginčų reguliavimo atveju būtų įnešta daug sumaišties – informacijos dalinimasis pasidalintų tarp dviejų ar daugiau valstybių, jei tas operatorius veikia keliose šalyse. Neaiškumas būtų, kuri šalis priima sprendimą ir, jei viena šalis priima, o kita įgyvendinti, tai kontrolės klausimo pasidalinimas“, – galimas problemas nusako M. Augustinavičienė.
Šiuo metu telekomunikacijų paslaugas teikiančių įmonių steigimas yra supaprastintas tiek, kad operatoriams užtenka tik faksu pranešti apie norą pradėti veikti.
