Taikiklyje – kas penktas „Android“ vartotojas

Penktadalis „Android“ vartotojų mažiausiai kartą buvo nukentėję nuo kenkėjiškų programų. Populiariausias kenkėjiškos programinės įrangos tipas – „Trojos“ programos, siunčiančios SMS mokamais numeriais be įrenginio savininko žinios.

Internetinių paslaugų apmokėjimas SMS žinutėmis – patrauklus būdas kenkėjiškas atakas paversti pinigais.<br>„Reuters“/„Scanpix“ nuotr.
Internetinių paslaugų apmokėjimas SMS žinutėmis – patrauklus būdas kenkėjiškas atakas paversti pinigais.<br>„Reuters“/„Scanpix“ nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

lrytas.lt

Oct 13, 2014, 3:51 PM, atnaujinta Jan 27, 2018, 12:46 PM

Tai atskleidė „Kaspersky Lab“ ir Interpolo atliktas tyrimas, vykęs nuo 2013 m. rugpjūčio iki 2014 m. liepos mėnesio.

Iš viso per tiriamą laikotarpį daugiau nei milijonas „Android“ įrenginių savininkų, naudojančių „Kaspersky Lab“ produktus, visame pasaulyje susidūrė su pavojinga programine įranga. Balandį ekspertai užfiksavo bendro incidentų skaičiaus mažėjimą.

Būtent SMS „Trojos“ virusai labiausiai didino atakų skaičių – jos sudarė 57 proc. visų „Kaspersky Lab“ apsaugos produktų „Android“ įrenginiams suveikimų. Antroje vietoje – „RiskTool“ šeima (21,5 proc. incidentų), tariamai teisėtos programos, kurios gali būti panaudotos kenkėjiškais tikslais (SMS siuntimas, geolokacinių duomenų perdavimas ir pan.). Trečioje vietoje (7,4 proc.) – priedai su įkyria reklama, vaizduojama iššokančiuose languose ir pranešimuose būklės eilutėje.

Iš Baltijos šalių daugiausia kenkėjiškų atakų į mobiliuosius įrenginius „Kaspersky Lab“ užregistravo Lietuvoje, antroje vietoje pagal atakų skaičių – Latvija, trečioje – Estija. Trejetas aktyviausių kenkėjiškų incidentų atrodo taip: SMS „Trojos“ virusai, programos „RiskTool“, „Tojan-Banker“ ir reklaminė programinė įranga.

Pagrindinis kibernetinių nusikaltėlių, uždirbančių iš kenkėjiškos programinės įrangos „Android“ įrenginiams, tikslas – vartotojai iš Rusijos, Indijos, Kazachstano, Vietnamo, Ukrainos ir Vokietijos. Šiose šalyse labai paplitusios turinio apmokėjimo paslaugos ir internetinių paslaugų apmokėjimas mokamomis SMS žinutėmis.

Apgavikams tai – patrauklus būdas kenkėjiškas atakas paversti pinigais, kadangi jos leidžia anonimiškai iš mobiliųjų išankstinio apmokėjimo sąskaitų pinigus pervesti į kitas banko sąskaitas.

„Mes dažnai girdime ekspertų nuomonę, kad nors reguliariai atsiranda kenkėjiškų programų „Android“ įrenginiams, realių atakų skaičius nedidelis ir vartotojams nereikia baimintis. Iki šiol tokią nuomonę būtų galima vadinti pagrįsta, bet per pastaruosius metus tapo akivaizdu, kad situacija kardinaliai pasikeitė“, – komentuoja Romanas Unučekas, „Kaspersky Lab“ antivirusų ekspertas.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.