Lietuvą Europos silicio slėniu pavers… rusai?

Skamba paradoksaliai, tačiau, atrodo, kad kaimyninėje šalyje siaučiantis ir jos ryšius su pasauliu kapojantis karaliukas, pats to nenorėdamas, daro milžinišką paslaugą Lietuvai. Pirmą kartą istorijoje į mūsų šalį iš Rusijos atsikrausto geriausios tos šalies galvos, savo būstines perkelia didžiausios tarptautinės kompanijos. Ir jos, kitaip negu minios kitų svečių, Lietuvai negaili ne tik pagyrų, bet ir savo darbo. Iš Rusijos į Lietuvą persikrausčiusi „Game Insight“ tapo viena būsimo „stogą raunančio“ technologijų parko Vilniuje steigėjų. Taigi, būna ir „Iš Rusijos su meile“?

Daugiau nuotraukų (1)

Arnoldas Lukošius

Oct 15, 2014, 11:02 AM, atnaujinta Jan 27, 2018, 7:13 AM

„We are the world“ ar „Russians are coming“?

Savaitgalį Vilniuje vykusioje technologijų konferencijoje „Live Mobile Congress“ pranešimai buvo skaitomi angliškai, tačiau su daugeliu dalyviu lengvai galėjome susišnekėti rusiškai. Nemažai pranešėjų atvyko iš Maskvos, tačiau niekam nė nekilo mintis baimintis okupacijos. Nes visi – ir lietuviai, ir japonai, ir rusai – čia bendravo ta pačia technologijų kalba, vertino kitą pagal darbus ir išmanymą, o ne gyvenimo vietos koordinates.

„Dabar gyvenu Londone, bet planuoju persikraustyti į Vilnių. Štai dairausi, kur čia galėčiau įsidarbinti“, – gurkšnojant kavą puikia anglų kalba sakė „Disney“ kompanijai žaidimus kurianti mergina rusiška pavarde. Ir suprantu, kad tai jau tendencija, vadinamasis lavinos efektas – geriausi paskui save veda kitus, kuria palankią aplinką ir verčia augti mus pačius.

Plepėdamas su bendravimo programėlė „4talk“ kūrėju Sergejumi Kravtsovu, klausydamas, kaip „Game Insight“ valdybos pirmininkas Igoris Matsaniukas dėsto savo svajones gilintis į daiktų internetą, supratau, kad į Lietuvą persikraustė ne šiaip kažkokie rusai, o žmonės, kurie stumia pasaulį į priekį. Ir mums labai pasisekė, kad jie tuo užsiims Lietuvoje, ir viskas, kas bus jų sukurta, pasauliui bus žinoma, kaip „pagaminta Lietuvoje“.

Tegul pagal visas Putino tarnybų sudarytas schemas veikiantys Lietuvos „patriotai“ toliau kaunasi už lūšną su verpimo rateliu ir balana. Džiugu, kad kol kas Lietuvoje laimi tie, kurie, nepaisydami tautybės, sugeba pamatyti žmones ir dar atsimena žodžių „tarptautinė kompanija“ vertę. Apie tai byloja ir patvirtinti planai Vilniuje įkurti analogų Europoje neturintį technologijų miestelį „Vilnius Tech Park“.

Planai, kurie tiesiog būtų neįmanomi, jei kompanija „Game Insight“ nebūtų dalies savo veiklos perkėlusi iš Rusijos į Lietuvą.

„Mano įsitikinimu, visi mūsų partneriai yra pasaulinės kompanijos. Internetas, ačiū Dievui, neturi jokių sienų, tad jos dirba visame pasaulyje. Ir todėl manau, jog turime būti laimingi turėdami tokio masto kompanijų, kurios pasauliui pristato Vilnių, kaip vieną geriausių vietų pradėti ir plėtoti verslą.

Kaip meras, esu laimingas, kad Vilniaus patrauklumas šitaip auga. Nuolat susitinku su investuotojais ir pats stebiuosi, kokį teigiamą įspūdį jie susidarę apie mūsų miestą. Ir tai pirmiausia naudinga mūsų piliečiams“, – į klausimą, ar nebijo rusų, atsakė Vilniaus meras Artūras Zuokas.

Vilnius – Europos silicio slėnis?

Skamba pretenzingai, todėl beveik kelia juoką, ar ne? Tačiau po to, kai pamatai būsimo technologijų centro, kuriam Vilnius dosniai atiduoda XVII a. statytą Sapiegų parką su visais pastatais prestižiniame Antakalnio rajone, projektą. Jei tai išties bus įgyvendinta, nublokšti į Kalifornijoje (JAV) įsikūrusį „Googleplex“, vilniečiai galės sakyti, kad „ir mes turime kažką panašaus, tik mažesnį“.

Naujame miestelyje pradedančiosios įmonės įsikurs iškėlus Šv.Roko slaugos ligoninę. Gavę teisę 25 metus už simbolinį vieno lito už kvadratinį metrą (8000 litų per mėnesį) mokestį valdyti visą teritoriją, investuotojai įsipareigoja ne tik sutvarkyti apleistus statinius, bet ir atgaivinti patį Sapiegų parką. Planuojamos poilsio erdvės, konferencijų ir sporto zonos, svarstoma suteikti galimybių ekologiniams ūkiams ar įkurti menų centrą. Ir visi parko vartai, net tie, kurie jau daugybę metų neatidarinėjami, bus nuolat atviri norintiems čia užsukti.

„Vilniuje yra daugybė puikių specialistų, kurie, esu tikras, šį parką pavers Europos silicio slėniu. Svarbiausia, kad tai bus ne tik technologijų, bet ir visiems žmonėms atvira kūrybinė meno, kultūros bei poilsio erdvė. Ligoninė bus iškelta kitų metų pradžioje, ir miesto partneriai iškart – antrąjį, trečiąjį kitų metų ketvirčius – galės pradėti numatytus rekonstrukcijos darbus“, – projekto pristatymo metu kalbėjo Vilniaus meras Artūras Zuokas.

Jei kam nors terminas atrodo neįtikėtinai trumpas, turėtų išgirsti, ką apie Vilniaus valdininkų darbo tempą mano jau ir gyventi čia persikraustęs „Game Insight“ valdybos pirmininkas Igoris Matsaniukas:

„Tai absoliučiai neįtikėtina. Nuo projekto idėjos užmanymo iki dokumentų pasirašymo praėjo tik trys mėnesiai. Anksčiau neįsivaizdavau, kad tai įmanoma.

Manęs dažnai klausia, kodėl persikraustėme būtent į Lietuvą? Pirmą kartą čia atvykau balandžio mėnesį. Iki tol nieko nebuvau girdėjęs apie Lietuvą, man tai buvo juodoji skylė. Tačiau atvykęs supratau, kaip čia galima dirbti, kokios čia sąlygos, kokie žmonės, puiki infrastruktūra, ir pasirinkau likti čia.

Rinkomės iš daugelio vietų – Liuksemburgo, Londono, JAV, Lenkijos ir t.t. Lietuva jauna, bet labai rimta ir perspektyvi rinkos dalyvė. Todėl noriu dalyvauti šiame augime. Ir man patinka šio parko idėja, nes pats turiu patirties veikti pasaulinėje rinkoje, tačiau pradedančiosios įmonės nežino, kur vykti, ką daryti, o dabar galės mėginti kurtis čia, vienoje vietoje.“

Projekto iniciatorių sąraše – dvi I.Matsaniuko kompanijos: „Game Insight“ ir investicinė bendrovė „IMI.VC“. Be jų būsimame technologijų centre planuoja įsikurti „StartupHighway“ biuras, aktyviausia investicinė regiono įmonė „VC – Practica Capital“, ryškiausia Lietuvos žvaigždė „Vinted“. Miestelyje taip pat bus TEO komunikacijų centras su darbo erdve ir greičiausio tinklo prieiga.

Planai – pritraukti 10 milijonų litų privačių investicijų, įkurti 35 įmones ir sukurti daugiau kaip 350 naujų darbo vietų. Vienas tų, kurie seniai svajojo kurti ką nors panašaus, „Startup Highway“ bei mokslo ir menų centro „Rupert“ įkūrėjas Darius Žakaitis, sako:

„Kai beveik prieš dvejus metus su Artūru Zuoku lankėmės „Google Campus“, pagalvojome, kad galėtume padaryti ką norspanašaus. Nuo to laiko idėja sutelkti viską po vienu stogu nedavė ramybės. Vieną dieną Užupyje susėdome su Artūru Zuoku ir Igoriu Matsaniuku, jis užsiminė, kad irgi svajoja apie tokį projektą, o meras ir sako: „Važiuojame.“ Nuvežė į Sapiegų parką ir sako: „Štai.“

Nuo to laiko praėjo trys mėnesiai, ir dabar turime projektą, kurį remia visi svarbiausi partneriai, jau prisijungė per dešimt kompanijų. Beje, kol kas vietos dar yra, tad norintieji čia įsikurti gali kreiptis.

Tiesa, pateks ne visi – čia ne verslo centras ar nuomojamų biurų pastatas. Norime sukurti geriausią ir patogiausią erdvę, todėl kiekvieną anketą vertins įkūrėjų komisija. Planuojame pristatyti idėja kaimyninėse šalyse, sieksime, kad atsikraustytų geriausi.“

O kodėl ne Saulėtekio slėnis?

„Manau, jog svarbiausias šio projekto pliusas, kad jį inicijavo ne politikai ir ne valstybės institucijos. Viską kurs verslas verslui, todėl tikiu, kad jis bus sėkmingesnis už kitus panašius bandymus“, – sakė A.Zuokas.

„Mes kuriame ne tuščioje vietoje. Jau kurį laiką veikia menų ir mokslo inkubatorius „Rupert“. Jis mažesnis, tačiau čia sukūrėme tokius santykius ir aplinką, kuri padeda visiems bendradarbiauti. Dabar tai darysime didesniu mastu“, – pridūrė D.Žakaitis.

Graži idėja – vietoj apleistos pasenusios karinės ligoninės turėti protus auginantį parką. Tačiau vis tiek keista – kodėl reikia kurti ką nors tokio, jei visai netoli, Saulėtekyje, jau auga pastatai, kuriems investicijos skirtos vadovaujantis labai panašiais šūkiais.

„Kaip miesto meras buvau prisidėjęs ir prie Saulėtekio slėnio infrastruktūros kūrimo. Bet dabar galiu pasakyti, kad ten buvo padaryta esminė klaida – visos iniciatyvos iki šiol liko valstybės ir universitetų rankose“, – į mano klausimą atsakė A.Zuokas.

„Jie nežino, kaip tokioms įstaigoms vadovauti, todėl dabar jos virsta paprasčiausiomis nekilnojamojo turto kompanijomis, kurios tiesiog nuomoja plotus. Aišku, yra išimčių, kai kurie dirba geriau, tačiau šis projektas iš esmės kitoks. Niekas nieko nestato – viskas jau yra. O svarbiausias pliusas, kad nuo pat pradžių atiduodame valdymą į privačių kompanijų, žinančių, kaip daryti verslą, kaip uždirbti iš kūrybingumo, iniciatyvos ir idėjų, rankas.

Be to, čia miestas niekuo nerizikuoja, nes tai tik nuoma. Taip, už simbolinę kainą, tačiau svarbiausias kapitalas, kurį čia pritraukiame, yra pačios kompanijos. Todėl, manau, tai kur kas perspektyvesnis projektas negu projektas „Saulėtekio slėnis“. Be to, manau, kad šis parkas privers šiek tiek pasitempti ir slėnį, ir kitas panašias, jau esančias Lietuvoje ir gavusias daug Europos Sąjungos lėšų, tačiau vis dar neduodančias grąžos, įstaigas.

Kita vertus, šio projekto dalyviai taip pat kalba su universitetais, mėginame juos pritraukti, tad tikiu, kad ir čia vyraus verslo bei mokslo sinergija.“

Gal ir čia viskas gali virsti akimirkos pelno siekimu pradėjus pernuomoti nekilnojamąjį turtą? Vilniaus meras sako, kad negali, nes partneriai turi per gerus advokatus, tad sugebės savo interesus apginti. O I.Matsaniukas pridūrė, kad gal ir galima gauti greitą pelną ką nors padarius kitaip, tačiau per ilgalaikę perspektyvą jų modelis kur kas patikimesnis ir naudingesnis.

Taigi, dar kartą pažiūrėkite į projektą ir patys nuspręskite: reikia bijoti ateinančių rusų ar džiaugtis ateinančiomis nuo Putino išsilaksčiusiomis galimybėmis?

„Game Insight“. Įkurta 2010 m. Tai viena pirmaujančių pasaulyje nemokamų socialinių žaidimų įvairioms platformoms kūrėja. Kompanijos produktai pritraukia 250 mln. naudotojų, kurių 28 proc. gyvena Europoje. Čia dirba 900 žmonių, dauguma jų Rusijoje. Praėjusiais metais kompanijos pajamos viršijo 100 mln. dolerių.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.