IT ekspertas S. Mulhearnas patarė, kaip gintis nuo Rusijos

Vakarų valstybių teisinės sistemos suriša rankas ir neleidžia apsiginti nuo kibernetinių grėsmių. Tuo naudojasi organizacijos ir net valstybės, kurioms kibernetinis karas yra priimtina priemonė spręsti problemas ir konfliktus. Vienas iš tokių pavyzdžių – Rusija.

Dabar didžiausias dėmesys skiriamas programišiams, atliekantiems įsilaužimus ar vagiantiems informaciją. Tuo tarpu įrankius jiems kuriantys piktavaliai dažnai lieka deramai neįvertinti.<br>AFP/„Scanpix“ nuotr.
Dabar didžiausias dėmesys skiriamas programišiams, atliekantiems įsilaužimus ar vagiantiems informaciją. Tuo tarpu įrankius jiems kuriantys piktavaliai dažnai lieka deramai neįvertinti.<br>AFP/„Scanpix“ nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

lrytas.lt

Nov 21, 2014, 9:25 AM, atnaujinta Jan 20, 2018, 11:29 PM

Apie kibernetines grėsmes Švedijos verslo apdovanojimų metu šnekėjęs informacinių technologijų (IT) ekspertas, „Fortinet“ atstovas Steve'as Mulhearnas akcentavo, kad skaitmeninėje erdvėje sienų nėra. Tuo tarpu teisėsauga turi aiškiai apibrėžtas veiklos ribas, o tai tampa rimtu trukdžiu tiriant tarptautinius kibernetinius nusikaltimus.

„Rusija turi reputaciją šioje srityje, informacijos slėpimo ir saugojimo to, ką jie daro. Tokie metodai veikė dar Šaltojo karo metu. Politiniai sumetimai ir politiniai veiksmai mums ne į naudą. Galime Lietuvoje, Didžiojoje Britanijoje ir kitose šalyse priimti griežčiausius įstatymus, bet kas iš to – internetas neturi ribų. Šie žmonės veikia be sienų. Tai būtina suprasti ir priimti. Įstatymai, kurie galioja Rusijoje, ir tai, kaip jie yra taikomi, pasaulio mastu yra minimalūs“, – teigė S.Mulhearnas.

Jis neatmetė, kad ateityje informaciniai karai vyks dar dažniau ir bus nuožmesni, o kibernetinės atakos atliks vis svarbesnį vaidmenį. Todėl valstybėms ir kompanijoms būtina pasirūpinti kritinės infrastruktūros apsauga. Taip pat svarbu dalintis informacija apie tokio pobūdžio nusikaltimus, tiek įvairioms institucijoms šalies viduje, tiek tarptautiniu mastu.

IT ekspertas atkreipė dėmesį, kad dabar didžiausias dėmesys skiriamas programišiams, atliekantiems įsilaužimus ar vagiantiems informaciją. Tuo tarpu įrankius jiems kuriantys piktavaliai dažnai lieka deramai neįvertinti. „Žmogus, pardavęs programinę įrangą, turėjo nusikalstamus tikslus. Kodėl dar jis parduotų programinę įrangą, skirtą vogti informaciją? Kažkodėl mes dabar visą dėmesį skiriame tiems, kurie tais įrankiais naudojasi“, – sakė S.Mulhearnas.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.