1990 m. įjungęs internetą britas šiuos komentarus išsakė pristatydamas naujausią Pasaulinio tinklo fondo ataskaitą, kurioje apžvelgiamas interneto poveikis pasauliniu mastu. Jo teigimu, internetas gali padėti mažinti nelygybę, bet tik tuo atveju, jeigu jis derinamas su teise į privatumą ir žodžio laisve.
Studija „Interneto indeksas“ parodė, jog beveik 4,4 milijardai žmonių iki šiol neturi prieigos prie virtualiosios erdvės, o vyriausybės ją vis labiau šnipinėja bei cenzūruoja. Daugiau kaip 84 proc. šalių neturi nuo veiklos internete sekimo apsaugančių įstatymų arba jie yra silpni.
Ataskaitoje taip pat sakoma, kad beveik 40 proc. tirtų šalių blokuoja „pavojingą“ interneto turinį „vidutiniu arba itin dideliu mastu“, o pusė visų internautų gyvena šalyse, kuriose smarkiai varžomos jų teisės virtualiojoje erdvėje.
„Laikas pripažinti internetą esmine žmogaus teise, – sakė T.Bernersas-Lee. – Žmogui turi būti garantuota įperkama prieiga prie interneto, užtikrinama, kad interneto paketai būtų gaunami be komercinės arba politinės diskriminacijos, kad ir kur gyventų tinklo naudotojai, jų privatumas ir laisvė privalo būti apsaugoti.“
Geriausiai naudojančiomis internetą ekonomikos, politikos ir visuomenės pažangai pripažintos Danija, Suomija ir Norvegija. 86 šalių sąrašo gale atsidūrė Jemenas, Mianmaras ir Etiopija.
Tik panašu, kad T.Bernersas-Lee neapgalvojo, ką daryti su naudotojais, kurie šią savo teisę išnaudoja tik tam, kad pažeidinėtų kitų teises į tą patį saugumą ir privatumą. Valstybių įdiegti sekimo mechanizmai atsirado tam, kad apgintų daugumą sąžiningų ir laisvų nuo mažumos, pajutusios laisvę nusikalsti. Vėliau tie mechanizmai plėtėsi, apaugo nereikalingais kontrolės organais ir galiausiai pradėjo grėsti pačiai interneto laisvės sąvokai.
Taigi, nors idėja skamba gražiai, tačiau vykdydami čia išsakytą nuostatą „ginti be politinės diskriminacijos gavusių internetą naudotojų privatumą ir laisvę“ neišvengiamai vėl atsidurtume ten, kur esame dabar – kibernetinio saugumo įstatymo, kuris tą laisvę vėlgi varžys, prieangyje.
