Interneto milžinai auga jau pradinuko suole

Norint Kauną paversti klestinčiu informacinių technologijų centru, jau dabar reikia pažintį su programuotojo specialybe ir išmaniosiomis technologijomis pradėti nuo mokyklos suolo. Tai savo lėšomis jau daro į ateitį žvelgiantys verslininkai.

Vienos didžiausių programinės įrangos kūrėjų bendrovės vadovas P.Insoda tiki, kad Kaunas gali tapti IT plėtros centru.
Vienos didžiausių programinės įrangos kūrėjų bendrovės vadovas P.Insoda tiki, kad Kaunas gali tapti IT plėtros centru.
Daugiau nuotraukų (1)

Nerijus Povilaitis („Lietuvos rytas“)

Jan 12, 2015, 11:08 PM, atnaujinta Jan 16, 2018, 7:18 AM

Kaunas turi puikias galimybes ateityje tapti klestinčiu informacinių technologijų (IT) centru. Tačiau norint, kad tai įvyktų, būtina jau dabar kurti palankias sąlygas tokiam proveržiui. Tuo įsitikinęs Kaune įsikūrusios vienos didžiausių šalyje programinės įrangos kūrėjų bendrovės NFQ generalinis direktorius Paulius Insoda.

Pasak verslininko, viena iš veiklos sričių – sudominti mokinius, skatinti juos ateityje pasirinkti perspektyvią programuotojo specialybę.

– Jūsų vadovaujamos įmonės būstinė bei dauguma darbuotojų įsikūrę Kaune. Nuolat plečiatės, įdarbinate vis daugiau specialistų. Ką galėtumėte pasakyti apie Kauno potencialą, ar dar ilgam pakaks čia rengiamų programuotojų?

– Man būtų labai smagu, jeigu IT sritis Kaune augtų. Juk šis miestas visada garsėjo kaip inžinerinis, o Kauno technologijos universitetas (KTU) vaidina labai svarbų vaidmenį.

Numanau, kad proveržis IT sektoriuje bus, tačiau tai įvyks dar negreitai. Viena pagrindinių priežasčių – vis dar labai mažas parengiamų specialistų skaičius.

Akivaizdus pavyzdys – per mokslo metų uždarymo šventę KTU parengti vadybininkai netelpa į „Žalgirio“ areną, o visų kitų specialybių atstovai kartu – telpa.

Inžinerinius mokslus studijuoti pasirenkančių studentų skaičius po truputį didėja, tačiau jis per mažas. Galbūt nemažai žmonių vis dar bijo inžinerinių mokslų, nes juos studijuojant reikia mokytis. Kita vertus, man truputį keista, kad žmogus stoja į universitetą, tačiau bijo mokytis. Laimei, Vyriausybė rengia specialistų poreikio žemėlapį. Manau, kad jį išvydus daug kam atsivers akys.

– NFQ dalyvauja programoje, kurioje net mokyklinio amžiaus vaikai supažindinami su programavimo specialybe. Kaip visa tai vyksta ?

– Apie programuotojus sukurta labai daug mitų, gandų ir legendų. Vis dar įsivaizduojama, jog IT specialistas – tai akiniuotas, nesiskutęs ir nesiprausęs žmogus, paromis tūnantis prie kompiuterio ir visiškai nemokantis bendrauti su aplinkiniais.

Šie vis dar gajūs mitai jaunimą nemenkai atbaido nuo pasirinkimo studijuoti informatiką, nes stereotipų suformuotas IT specialisto įvaizdis šiuolaikiniams jaunuoliams yra visiškai nepriimtinas.

Todėl mes mokyklose vaikus supažindiname su savo darbu, pasakojame tikras sėkmės istorijas. Neslepiame, kad geri programuotojai Lietuvoje važinėja naujais automobiliais, turi pasistatę namus ir toli gražu nesėdi paromis prie kompiuterių. Tai pačių įvairiausių pomėgių turintys žmonės, gyvenantys aktyvų bei įdomų gyvenimą. Moksleivius supažindiname su verslu, pasikviečiame į savo biurą, kad jie išvystų, kaip verda informatikų gyvenimas.

Tam, kad Kaune tolimoje ateityje savo padalinius galėtų įkurti tokios pasaulinės IT korporacijos kaip „Google“ ar „Microsoft“, būtinas didžiulis, šimtų bei tūkstančių, specialistų poreikis.

– Ne paslaptis, kad susidomėjimas viena ar kita sritimi labai priklauso nuo mokytojo. Ar mokyklose netrūksta gabių informatikos mokytojų?

– Kai kurių Kauno mokyklų mokiniai pasiekia itin gerų rezultatų IT srityje. Manau, tai itin priklauso nuo juos mokančių pedagogų.

Dirbame su mokytojais, stengiamės juos supažindinti su IT naujovėmis. Tai labai svarbu, nes neretai mokiniai mokomi to, kas praktikoje jau seniai nebenaudojama. O kai moksleivis šiek tiek pasidomėjęs tai suvokia, dingsta noras užsiimti programavimu.

Aš manau, jog programavimas, kaip matematika ar istorija, turėtų tapti bendrojo išsilavinimo dalimi. Nebūtina visiems tapti programuotojais, tačiau suvokti, kas tas yra – labai sveika. Tai lavina mąstymą, atsiranda suvokimas, kaip matematikos dėsniai veikia praktikoje.

– Vilniuje jau pastatyta nemažai biurų kompleksų, kuriuose įsikūrė didelės IT bendrovės, o Kaune jaučiamas didžiulis jų trūkumas. Kas iš tiesų stabdo IT sektoriaus plėtrą Kaune?

– Jeigu iš tiesų atsirastų patalpų poreikis, tuo netrukus pasinaudotų nekilnojamojo turto plėtotojai. Padėtis nėra visiškai beviltiška, žinau kelis plėtotojus, kurie pasirengę Kaune statyti aukščiausios klasės biurų pastatus.

Kita vertus, IT sektoriaus plėtrą Kaune kur kas labiau riboja rengiamų ir darbo rinkoje esančių specialistų trūkumas. Jeigu į miestą ateitų didelė bendrovė, kuri planuotų įdarbinti 200 aukštos kvalifikacijos IT specialistų per metus, šių planų įgyvendinimas jai taptų labai rimtu iššūkiu.

Šiuo metu verslas, visos didžiosios IT įmonės glaudžiai bendradarbiauja su universitetais, padeda rengti specialistus. Mūsų darbuotojai patys dėsto, stengiasi suteikti žinių, kurių šiandien dėstytojai dar neturi. Norime, kad studentai universitetą baigtų būdami aukštos klasės specialistais.

Programuotojas nėra tas žmogus, kuris rašo tik programinį kodą. Kuriant programas būtina mąstyti kritiškai, spręsti problemas, iš galimų sprendimų atrinkti pačius geriausius.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.