Įmonė nupirko telefoną: ar turėčiau džiaugtis?

Darbdaviai dažnai kaip privalumą darbo skelbimuose nurodo įmonės skiriamą telefoną. Visgi tai gali ne tik suteikti laisvę ir sumažinti savas išlaidas telekomunikacijos paslaugoms, bet ir visiškai apriboti privatumą. Darbdavys, nupirkęs telefoną darbuotojui, dažnai būna suinteresuotas sekti, kam ir kiek skambina jo pavaldinys, kam jis siunčia žinutes, kur jis lankosi, kokiomis programėlėmis ir kuriuo metu jis naudojasi. Tad ar verta džiaugtis, gavus įmonės telefoną?

Jeigu įtariate, kad darbdavys gali jus sekti, geriausias patarimas būtų nesinaudoti darbo telefonu tvarkant asmeninius reikalus.<br>123rf nuotr.
Jeigu įtariate, kad darbdavys gali jus sekti, geriausias patarimas būtų nesinaudoti darbo telefonu tvarkant asmeninius reikalus.<br>123rf nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Eimantas Mikšys

Mar 4, 2015, 12:33 PM, atnaujinta Jan 11, 2018, 3:46 PM

2009-aisiais Vokietijoje kilo didžiulis skandalas, kai paaiškėjo, jog vienas didžiausių šalies darbdavių „Deutsche Bahn“ klausėsi daugiau nei pusės savo darbuotojų pokalbių. Tokį darbdavių norą sekti darbuotojų veiklą galima suprasti ir pateisinti – kiekvienas verslas yra suinteresuotas didesniu darbuotojų našumu, verslininkai neretai turi baimių dėl neapsaugotų paslapčių ir galimo lengvo jų nutekėjimo konkurentams.

Visgi darbuotojų „šnipinėjimas" turi savas taisykles. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra išaiškinęs, kad privataus gyvenimo apsauga galioja ne tik asmens namuose, bet ir darbo vietoje. Europos Sąjunga savo direktyva taip pat yra įtvirtinusi fundamentalius asmens duomenų apsaugos principus, kurie leidžia darbuotojui susipažinti su darbdavio apie jį surinktais duomenimis. Lietuvoje darbuotojai taip pat nėra pamiršti – jų teises gina Asmens duomenų teisinės apsaugos ir Elektroninių ryšių įstatymai.

Reikia sutikimo

Trumpiau tariant, darbdavys turi teisę sekti darbuotojus, kai tikslas pateisina priemones. Jei įtariama, jog darbuotojas gali nutekinti konfidencialią įmonės informaciją, darbdavys gali sekti jo skambučius, žinutes ar elektroninį paštą. Tačiau jei darbdavys tik nori stebėti, ar darbuotojas nežaidžia telefonu darbo metu, – tai jau panašu į nusikalstamą veiką.

Būtinumas, skaidrumas, teisėtumas, saugumas – keturi pamatiniai principai, kurių privalo laikytis darbdavys. Tai reiškia, jog darbdavys negali saugoti duomenų apie darbuotoją ilgiau nei tai reikalinga motyvuotam tikslui pasiekti, taip pat darbdavys turi informuoti darbuotoją apie savo ketinimus bei užtikrinti, jog sukaupti duomenys nebus prieinami trečiosioms šalims. Jei pats darbuotojas sutinka, įmonės vadovas gali jį sekti ir norėdamas išsiaiškinti, kaip produktyviai jis dirba.

Apsisaugoti galima

Deja, gyvename ne idealiame pasaulyje, todėl sunku žinoti, ar darbdavys visgi nusprendė nesekti ir suteikti visišką laisvę, ar tiesiog apie tai neinformavo, turėdamas aiškių motyvų. Jeigu įtariate, kad darbdavys gali jus sekti, geriausias patarimas būtų nesinaudoti darbo telefonu tvarkant asmeninius reikalus, pavyzdžiui, prijungiant asmeninę el. pašto paskyrą, rašant žinutes ar skambinant artimiesiems, sujungiant savo virtualios debesijos programėles, kurios jūsų savaitgalio šventės nuotraukas gali pateikti darbdaviui greičiau nei piktadariai draugai jas įkels į „Facebook“.

Stenkitės darbo telefonu rečiau naudotis internetu naršant ar siunčiantis programėles – jei jau darbdavys nusprendė jus sekti, neabejotinai stebės, kokius puslapius lankote, kaip dažnai, ar darbo metu. Jam nebūtina šių duomenų stebėti realiu laiku, tokius duomenis galima įrašyti ir vėliau analizuoti.

Jei mobiliajame telefone radote įdiegtą bent vieną antivirusinę programą, būkite budrūs – tai nebūtinai reiškia, kad darbdavys nori jus apsaugoti nuo kenkėjų. Tokios programos dažnai turi ir sekimo galimybę. Jei dirbate didelėje įmonėje, kuri skiria nemažą biudžetą IT infrastruktūrai vystyti, gali būti, jog bus sukurtos ir atskiros vidinės programėlės, kurios turės panašius požymius kaip, pavyzdžiui, „Highster Mobile“ aplikacija.

Programėlė veikia „iOS“ ir „Android“ aplinkose bei gali sekti absoliučiai viską, ką veikiate su telefonu. Jau buvo minėta, kad darbdavys gali sekti SMS žinutes ar skambučius, o ši programėlė leidžia sekti ir bemaž visus socialinius tinklus: „Facebook“, „Instagram“, „WhatsApp“, „Skype“, „Viber“, „Twitter“ ir kt. Maža to, ja darbdavys matys ir visus jūsų failus, esančius telefone, ir netgi galės atkurti ištrintas SMS žinutes ar filmuoti jus jums nežinant.

Taigi pirmasis žingsnis turėtų būti identifikavimas. Jei telefone randate antivirusinių ar vidinių įmonės programėlių, didelė tikimybė, kad esate sekamas. Jei jungiatės prie įmonės interneto ryšio, atminkite, jog galite būti stebimi, todėl norėdami išsaugoti privatumą geriau junkitės per mobilųjį internetą. Tačiau ir visa tai nesuteiks absoliučios ramybės.

Jei darbdavys išties norės matyti, ką jūs veikiate, jam greičiausiai tai pavyks. Todėl geriausias patarimas – įmonės telefonas tik darbo reikalams. Jeigu galite, palikite jį darbe ir nesineškite į namus. Jei visgi telefonas turi būti visą parą su jumis, bent jau pasirūpinkite, kad jame būtų kuo mažiau jūsų programėlių bei failų, nesinaudokite juo tvarkydami bet kokius asmeninius reikalus.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.