Seimas nusprendė: lietuviai laisvai naršyti internete nebegalės

Lietuviai gali džiaugtis paskutinėmis savaitėmis ar geriausiu atveju mėnesiais interneto laisvės. Seimas ketvirtadienį priėmė beprecedentį sprendimą, dėl kurio visiems interneto naršytojams bus užblokuota prieiga prie mažiausiai kelių šimtų tinklalapių.

Įdomu tai, kad interneto cenzūrą įvedančiose pataisose nėra nurodyta, kokiomis techninėmis priemonėmis ji turės būti vykdoma.<br>123rf nuotr.
Įdomu tai, kad interneto cenzūrą įvedančiose pataisose nėra nurodyta, kokiomis techninėmis priemonėmis ji turės būti vykdoma.<br>123rf nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Gediminas Gasiulis

May 21, 2015, 12:51 PM, atnaujinta Nov 27, 2017, 1:48 PM

Daug diskusijų sukėlusios Azartinių lošimų įstatymo pataisos, kuriose numatomas reikalavimas interneto tiekėjams blokuoti prieigą prie nelegaliai veikiančių lošimų tinklalapių, priimtos 61 Seimo nariui balsavus „už“, 6 – „prieš“, o dar 30-čiai susilaikius. Pataisos įsigalios jas pasirašius prezidentei.

Įdomu tai, kad interneto cenzūrą įvedančiose pataisose nėra nurodyta, kokiomis techninėmis priemonėmis ji turės būti vykdoma, nors grupė parlamentarų siūlė tai padaryti. Šarūno Gustainio teiktose pataisose siūlyta patikslinti, kad prieiga būtų ribojama per DNS stotis (jos įvestą domeno pavadinimą keičia skaitmeniniu adresu), o šią tvarką nustatytų Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

Šį siūlymą trečiadienį svarstė Seimo Biudžeto ir finansų komitetas. Kaip jau rašė Lrytas.lt, nors komitete buvo kalbama apie blokavimo priemonių patikslinimo svarbą, komitetui patvirtinus siūlymą paaiškėjo, kad esminė jo dalis mistišku būdu buvo išbraukta.

Komiteto palaikymo nesulaukęs siūlymas dar sykį buvo svarstomas Seime. „Mūsų siūlymas leidžia žengti keliais žingsniais į priekį, kad nebūtų suteiktos platesnės, neapibrėžtos galimybės kontroliuoti lošimus internetinėje erdvėje. To nepriėmus, pataisos tampa prieštaringos, nes nemaža dalis visuomenės mato tai kaip pagrindus riboti interneto laisvę. Liberalams tai nepriimtina“, – sakė parlamentaras Gintaras Steponavičius.

„Tvarkietis“ Kęstutis Bartkevičius aiškino, kad į įstatymą įrašius konkrečią priemonę kiltų rizika, jog ji „gali vienaip ar kitaip nesuveikti“, todėl derėtų palikti tik patikslinimą, kad šią tvarką nustatys Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

Liberalams nepavyko įtikinti kolegų – jų siūlymas buvo atmestas, paliekant tik K.Bartkevičiaus minėtą patikslinimą. Vėliau Seimas priėmė ir visą įstatymo pakeitimų paketą – už tai balsavo 61 parlamentaras, prieš buvo 6, susilaikė 30.

Panašiam įstatymui pernai įsigaliojus Latvijoje buvo užblokuota prieiga prie 651 interneto domeno ir 1107 IP adresų. Šioje šalyje veikia 248 interneto paslaugų tiekėjai.

Bijo vartotojų šnipinėjimo

Tai, kad įstatyme nėra nurodytos konkrečios tinklalapių blokavimo priemonės, interneto paslaugų tiekėjams kelia nerimą: esą pastebėjus, kad paprastos svetainių blokavimo priemonės nepasiteisino, bus pareikalauta įsidiegti papildomą įrangą, kuri sektų naršytojų elgseną internete. Tokia įranga ne tik brangi, bet ir suprastintų paslaugų kokybę. Šiems būgštavimams antrino Ryšių reguliavimo tarnybos Tinklų ir informacijos saugumo skyriaus vedėjas Rytis Rainys. Anot jo, numatytų efektyvesnių, bet sudėtingesnių techninių tinklalapių blokavimo priemonių įgyvendinimas brangiai kainuotų, o visa tai galiausiai būtų perkelta ant klientų pečių. Be to, dėl vartotojų naršymo turinį tikrinančių priemonių padidėtų ryšio vėlinimas. IT bendrovės taip pat nuogąstauja, kad įteisinus nelegalių lošimo tinklalapių blokavimą apetitas pradės augti: netrukus bus užsimota uždaryti užsienio interneto prekybos svetaines, autorių teises pažeidžiančius tinklalapius. O galiausiai, aptikus propagandinį vaizdo įrašą, lietuviai liktų be „YouTube“.

Lošti galės nuo 21 metų

Priimtose pataisose taip pat numatytas draudimas atsiskaityti banko (debeto, kredito) kortelėmis bei statyti bankomatus patalpose, kuriose organizuojami lošimai. Ši nuostata netaikoma vietoms, kuriose organizuojami nuotoliniai lošimai. Nustatyti ir azartinių lošimų reklamos ribojimai. Be to, bus draudžiama lošti asmenims, kuriems nėra sukakę 18 metų. Lošimo namuose ir internetu galės lošti asmenys, kuriems yra sukakę 21 metai, – jaunesnius asmenis bus draudžiama įleisti į kazino. Taip pat čia nebus leidžiama lankytis turintiems ginklų (išskyrus kazino apsaugos darbuotojus), pareigūnams, vykdantiems tarnybines funkcijas. Nuotolinius lošimus gali organizuoti atitinkamą licenciją ir leidimą gavusios Lietuvos bendrovės ir užsienio įmonių filialas, jei šį filialą įsteigęs juridinis asmuo atitinka įstatyme nustatytus įstatinio kapitalo reikalavimus. Lydimojo Loterijų ir lošimų mokesčio įstatymo pataisomis įtvirtinta, kad nuo 2016 m. sausio 1 d. organizuojant nuotolinius lošimus loterijų ir lošimų mokesčio bazei bus taikomas 10 procentų mokesčio tarifas.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.