„Naujųjų technologijų galimybės keičia vartotojų elgesį, prioritetus. Atitinkamai turi reaguoti ir verslas – tiek teikti su technologijomis susijusias paslaugas, tiek bendravimui su klientais parinkti priimtinus kanalus bei turinį. Šiame kontekste itin svarbu nustatyti, kaip keičiasi įpročiai ir kokia bus tolimesnė varomoji jėga“, – teigia „ACNielsen Baltics“ direktorė Inga Ilkytė.
Įpročiai keičiasi ne visi. Manytume, kad ir anksčiau daugelis nenorėjo atsilikti nuo naujienų, tad tai, kad dabar bent 65 proc. Lietuvos vartotojų domisi naujienomis, lyg ir nieko keista. 29 proc. tautiečių vaizdo programas laiko svarbia gyvenimo dalimi, ir tai normalu.
Gal kiek netikėta, kad televizorius vis dar yra pagrindinis žmonių palydovas kasdienėje veikloje. Net 69 proc. lietuvių pirmenybę teikia televizijos žiūrėjimui pagal programoje numatytą laiką – et, įpročio vergai.
Ir netikėkite Dž.Butkute, kuri dainavo, kad vienas namuose darai ką nori – 71 proc. lietuvių likę namuose vieni tiesiog prilimpa prie televizoriaus ekrano. Šeima nuo ekrano kiek atitraukia – su ja televizijos naujienas seka 56 proc. lietuvių. O štai pusryčių, pietų ir vakarienės metas – šventas. Be televizoriaus kąsnis gerklėje įstrigs. 59 proc. lietuvių neįsivaizduoja valgymo proceso be televizijos, bent jau kaip papildomo garso takelio.
Ir kad apsiribotų dar viskas televizoriumi. 45 proc. gyventojų žiūrėdami televiziją kartu naršo ir internete, o 18 proc. apie tai diskutuoja socialiniuose tinkluose. Beje, 68 proc. tautiečių vaizdo medžiagą žiūri tiesiog kompiuteryje namuose, o 36 proc. kažkokiu būdu įsigudrina tai daryti ir darbe.
„Vienu metu naudojamas antrasis, trečiasis, o kartais ir ketvirtasis ekranas, be abejonės, keičia vartotojų patirtį bei suvokimą. Tai suteikia žiūrovams papildomų galimybių gauti informacijos ir patiems dalyvauti jos kūrimo bei sklaidos procese.
Vaizdo peržiūroms vis dar populiariausias televizorius ir kompiuteris, tačiau jų naudojimas priklauso nuo to, kur žmogus yra ir ką jis veikia. Ten, kur nėra galimybių žiūrėti į televizorių ar kompiuterį, akis žmonės nukreipia į mažesnius ekranus turinčius telefonus.
Ši terpė sukuria puikias galimybes verslui tiesiogiai perduoti norimą žinutę potencialiam pirkėjui, tačiau kartu kelia iššūkį – kaip atkreipti dėmesį į save“, – sako Inga Ilkytė.
Tiesa, nors nuo vaizdo įrašų Lietuvos gyventojai beveik nesitraukia, 49 proc. vartotojų mano, kad vaizdo programoms geriausia rinktis didžiausią įmanomą ekraną, o kol kas tik 19 proc. patogu tai daryti naudojant mobilųjį prietaisą.
Tiesa, viskas pasikeičia, kai atsiduriama vietoje, kur televizoriaus nėra. Per mobilųjį telefoną vaizdo įrašus 36 proc. gyventojų žiūri sėdėdami gydytojo laukiamajame, 24 proc. būdami vieni namuose, 21 proc. laukdami draugo, 14 proc. būdami darbe, 13 proc. leisdami laiką su draugais, 12 proc. kelionės į ar iš darbo metu, 12 proc. rinkdamiesi prekes parduotuvėje.
Kyla logiškas klausimas: ar dar liko pasaulyje vieta, kur lietuviai nespokso į ekraną? Ta pati apklausa parodė, kad yra tokių situacijų, kai gyventojai vaizdo įrašų atsisako. 51 proc. to nedaro būdami vonioje, 47 proc. apsipirkdami, 44 proc. vairuodami, kelionės į ar iš darbo metu, 39 proc. sportuodami, 35 proc. būdami su draugais, 20 proc. – su šeima.
Na, ir gerai. Tiesa, tai, kad 66 proc. nepatvirtino nežiūrintis vaizdo įrašų vairuodami, kelia šiokį tokį siaubą. Tačiau ar tai prilygs suvokimo, kad nesi vienintelis per dienas akių nuo ekrano neatitraukiantis lietuvis, džiaugsmui?
Štai tokias tendencijas rodo bendrovės „Nielsen“ 2014 m. III ketvirtį atliktas skaitmeninės aplinkos įtakos vartotojams tyrimas. O dabar jau galite akis nukreipti į kitą ekraną – mes baigėme.
